|
Lietuva – šalis, atvira pažangioms technologijoms ir naujovėms. Tai rodo ir kochlearinių implantacijų skaičius: Lietuvoje jų atlikta jau apie 120. Susidomėjimas šia medicinine galimybe, padedančia girdėti kurtiems ir žymiai neprigirdintiems asmenims, neslopsta ir ekonominiu sunkmečiu. Valstybinių ligonių kasų kompensuojamoji suma taip pat vis auga – artimiausiu metu ji padidės iki 56 tūkst. litų. (Modernus kochlearinis implantas (KI) kainuoja apie 78 tūkst. Lt.)
Kochlearinės implantacijos daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje atliekamos profesionaliai ir sėkmingai. Ar tą patį galima pasakyti apie reabilitacijos procesą po kochlearinės implantacijos? Reikia pripažinti, kad specialistams nelabai yra iš ko mokytis: kol kas geriausias ramstis yra Warreno Estabrookso metodinė knyga.
Didžiulis noras ir poreikis tobulėti šioje srityje, daugiau sužinoti ir išmokti gruodžio 10-11 dienomis į Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre vykstantį seminarą ,,Kurčių vaikų reabilitacija po kochlearinės implantacijos“ atvedė gausų būrį gydytojų, surdopedagogų, logopedų, kitų specialistų bei tėvelių.
Kokios metodikos yra taikomos klausos ir kalbos reabilitacijos periodu vaikams ir paaugliams, kochlearinių implantų naudotojams Rusijoje? Kaip vyksta kochlearinių implantų naudotojų klausymosi, komunikacinių įgūdžių ir pasiekimų įvertinimas? Kokie tėvų ir artimųjų bruožai ypač teigiamai veikia vaiko su KI vystymąsi?
Šiuos bei kitus aktualius klausimus tarptautiniame seminare ,,Kurčių vaikų reabilitacija po kochlearinės implantacijos" aptarė žymi Rusijos mokslininkė, daugelio knygų apie kochlearinę implantaciją bei reabilitaciją autorė, Rusijos Gerceno valstybinio pedagoginio universiteto profesorė, Sankt Peterburgo Ausų, gerklės, nosies ir kalbos mokslinių tyrimų instituto mokslinė bendradarbė, psichologijos mokslų daktarė I.V.Koroliova.
Lietuvoje kochlearinės implantacijos sėkmingai atliekamos nuo 1999-ųjų, tačiau vis dar egzistuoja socialinė problema: kurčiųjų ir medicininės visuomenės požiūris į jas vis dar skiriasi. Todėl seminarą pradėjęs Vilniaus universiteto ausų, nosies ir gerklės bei akių ligų klinikos chirurgas E.Lesinskas pasidžiaugė, kad gydytojų, mokytojų, tėvelių buvimas kartu gali padėti sprendžiant į šią problemą. Tos pačios klinikos gydytoja J.Byčkova taip pat pabrėžė gydytojų, surdopedagogų, tėvelių bendradarbiavimo svarbą, nes ,,kochlearinė operacija laikoma tik tuomet pavykusi, kai bendradarbiauja visi“.
Ir Lietuvoje, ir Rusijoje kochlearinės implantacijos pradėtos vykdyti panašiu metu – 1997-1999 m. Rusų mokslininkė I.V.Koroliova seminaro dalyviams pabrėžė, kad medicininė problema abiejose šalyse jau išspręsta, bet liko svarbi socialinė problema – dabar reikia kito lygio surdopedagoginės pagalbos. Surdopedagogas turėtų išugdyti vaikų su kochleariniais implantais susidomėjimą aplinkos bei kalbos garsais ir norą juos pažinti. Kalbos ir klausos reabilitacijos procesas yra labai ilgas. Vaikas primena užsienietį, kuris viską supranta, bet nekalba, nes nespėja išanalizuoti to, ką išgirsta. Profesorės I.V.Koroliovos nuomone, yra kelios pagrindinės sąlygos sėkmingai reabilitacijai: 1) nuolatinis kochlearinio implanto naudojimas, 2) kalbinė aplinka, 3) ilgalaikiai, reguliarūs užsiėmimai su surdopedagogu ir vaiko artimaisiais lavinant vaiko kalbą ir klausą.
Pirmąją seminaro dieną dalyviai – mokytojai, surdopedagogai ir kiti specialistai buvo išsamiai supažindinti su puikia ir unikalia prof. I.V.Koroliovos bei kolegų iš Sankt Peterburgo Ausų, gerklės, nosies ir kalbos mokslinių tyrimų instituto vaikų po kochlearinės implantacijos kalbos ir klausos reabilitacijos metodika. Antrąją dieną profesorė supažindino su tėvų vaidmeniu reabilitacijos procese:1) tėvai neturėtų pakeisti surdopedagogo, kad gyvenimas nevirstų visą parą trunkančiu užsiėmimu; 2) vaikas dažnai neigiamai reaguoja į surdopedagogą pamėgdžiojantį tėvą; 3) tėvai turi lavinti savo vaiko kalbinius gebėjimus, tik kitais būdais. Prof.I.V.Koroliovos teigimu, mamos ar tėvelio jautrumas, vaiko priėmimas, gebėjimas bendradarbiauti ir mokyti, prieinamumas teigiamai veikia visą vaiko su kochleariniu implantu reabilitacijos procesą.
Tėvams, pasiryžusiems kurčio vaiko kochlearinei implantacijai, vertėtų prisiminti mokslininkės žodžius, kad operacija problemos neišspręs, tik padės išgirsti kalbą. Kad vaikas išmoktų kalbėti, reikalingas ilgas, atkaklus kasdienis darbas namuose ,,šešiolika valandų per dieną“. Ir specialūs užsiėmimai su surdopedagogu. Šiame bendrame tėvų ir surdopedagogų darbe svarbiausia išugdyti ne tiek kalbėjimo, kiek vaiko bendravimo įgūdžius. Kuo ankstesnė reabilitacija, pvz., iki 2 m. amžiaus, tuo geresni rezultatai. Tik 30% vaikų, kuriems implantacija atlikta jau po 3 m. amžiaus, pagal kalbos suvokimo, kalbos sistemos bei žodinės kalbos išsivystymo lygį yra pasirengę bendro lavinimo mokyklai. Vaikams be papildomų sutrikimų, naudojantiems klausos aparatą, iki vienerių metų, įveikusiems ankstyvąją reabilitaciją mokykloje, vis tiek reikalingi papildomi kalbos lavinimo bei rašymo mokymo užsiėmimai.
Prof. I.V.Koroliova Lietuvos surdopedagogams padovanojo savo knygų. Viena jų - ,,Kochlearnaja implantacija gluchih detei i vzroslyh“, išleista šiais metais, - unikalus leidinys rusų kalba. Mūsų surdopedagogams bei tėveliams ypač vertinga knygos metodinė dalis, pristatanti įvairių kategorijų pacientų pooperacinės kalbos ir klausos reabilitacijos medžiagą bei priedai: vaikų surdopedagoginio tyrimo kortelės, kalbinės medžiagos pavyzdžiai, priemonių pavyzdžiai, užsiėmimų planai ir t.t.
Po kursų, seminarų, gavę metodinės literatūros, jaučiamės tvirtesni: reabilitaciniu laikotarpiu galėsime profesionaliau padėti implantuotiems vaikams.
Svarbiausia, kad visi: tėvai, gydytojai, surdopedagogai, organizacijos, būtų atviri naujovėms, pokyčiams, ne bėgtų nuo jų, bet ruoštųsi joms ir vienytųsi, spręsdami iškylančias problemas.
Seminaro ,,Kurčio vaiko reabilitacija po kochlearinės implantacijos“ organizavimą finansavo kompanija „Med-EL“ (Austrija).
Rūta VYŠNIŪNIENĖ
LKNUC surdopedagogė
 |
| Žymi Rusijos mokslininkė, daugelio knygų apie kochlearinę implantaciją bei reabilitaciją autorė, Rusijos Gerceno valstybinio pedagoginio universiteto profesorė, Sankt Peterburgo Ausų, gerklės, nosies ir kalbos mokslinių tyrimų instituto mokslinė bendradarbė, psichologijos mokslų daktarė I.V.Koroliova. |
|
