Naujienos

Skaitymo krizė, dėl civilizacijos pokyčių prasidėjusi Vakarų Europoje dar 1973 metais, jau pasiekė ir Lietuvą.

Liūdna skaitymo statistika

2005 m. mūsų šalyje atliktas sociologinis tyrimas ,,Skaitymo mastas, kryptingumas, ir poreikiai“ atskleidė liūdną faktą: nuolat skaito mažiau nei trečdalis šalies gyventojų. Tyrimais įrodyta, kad skaitymas užleidžia savo pozicijas kitiems informacijos gavimo būdams: kompiuteriui, televizijai, radijai. Vis rečiau susikaupiama atidžiam, nuosekliam knygos skaitymui. Apklausos parodė, kad net 35 proc.16 – 74 metų Lietuvos gyventojų per metus neperskaitė nė vienos knygos, o 2,5 proc. jų neskaito net laikraščių, nes trūksta laiko arba lėšų spaudai įsigyti.

Tai aktualu ir sutrikusios klausos asmenims, nes skaitymas, raštingumas yra daugelio kurčiųjų silpnoji vieta.

Esant tokiai liūdnai statistikai, Vyriausybė 2006 m. parengė ir patvirtinto Skaitymo skatinimo programą, kurios projektai bus įgyvendinami iki 2011 m.

Kad skaitytume, reikia dviejų tarpusavyje susijusių gebėjimų - sakytinės kalbos mokėjimo ir žodžių suvokimo. Kurčiam vaikui sunku ir viena, ir kita. Tyrėjai išskiria dažnai gana neaukštą vaikų, turinčių klausos sutrikimą, skaitymo lygį. Ypač lėtas 3-4 metų sutrikusios klausos vaikų, lyginant su girdinčių vienerių metų vaikų, kalbos progresas. Kad bet kuri sutrikusios klausos vaikų skaitymo mokymo programa būtų efektyvi, būtina lavinti žodžio identifikavimo, žodžio mokėjimo ir jo reikšmės suvokimo gebėjimus.
Skaitymą kai kurie autoriai prilygina menui: kuo daugiau pieši, tuo geresniu menininku tampi. Kitaip sakant, kuo daugiau skaitysi, tuo geresniu skaitytoju tapsi.

Skaitymo įgūdžius būtina lavinti

Kuo svarbi knyga sutrikusios klausos žmogui? Kokia skaitymo reikšmė kurčiojo gyvenime? Susiburti ir kartu ieškoti atsakymų į šiuos klausimus visus dirbančius šioje srityje ir besidominčius kurčiųjų ugdymu, viena pirmųjų pakvietė tėvų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA. Bendrija 2006 m. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje organizavo tarptautinę konferenciją „Kurčių vaikų skaitymo įgūdžių lavinimas“. Konferencijos dalyviai, tarp kurių buvo svečių iš Švedijos ir Rusijos, pasidalinę nuomonėmis, patirtimi šiuo klausimu, vieningai nusprendė: būtina suvienyti mokyklos ir šeimos pastangas kurčių vaikų raštingumo įgūdžiams stiprinti, skatinant juos skaityti.

Atsakymo į klausimą ,,Kokios yra pagrindinės kurčių mokinių skaitymo problemos?‘ yra ieškojusi ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro lietuvių kalbos mokytojų metodinė grupė, ji atliko tyrimą ,, Vyresniųjų mokinių skaitymo problemos“. Remiantis tyrimo išvadomis sutrikusios klausos mokinių neskaitymo priežastys šios: visas jaunimas neskaito, brangu įsigyti knygas, sunku atsirinkti – per didelė pasiūla, trūksta laiko, neskaito šeima. Asmeninės neskaitymo priežastys - skaityti neįdomu (pats procesas), neįdomu (tekstas), siauras žodynas, per vėlai bandyta sudominti, tekstas neatitinka vidinės brandos, menka įdomių, suprantamų tekstų pasiūla.

Į klausimą ,,Ar skaitai knygas?“ apie pusę vyresniųjų klasių mokinių atsakė ,,kartais“, teigiamai atsakė tik apie 15% mokinių, apie 20 % atsakė „neskaitau“. Remiantis tyrimu daugiausiai mokiniams padeda skaityti mokytojai (taip mano apie 50% atsakiusiųjų), tėvai (apie 45 %), draugai (apie 20 %). Tačiau į klausimą ,,Ar reikia skaityti?“ apie 60 % vyresniųjų klasių mokinių atsakė ,,taip“, tik keli procentai atsakiusiųjų mano priešingai.

Pastangos skatinant kurčiuosius skaityti

Įgyvendinant Skaitymo skatinimo programą 2008-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Skaitymo metais. Pagausėjo renginių, projektų, skirtų šiai gražiai iniciatyvai.

Pasak vertėjos ir knygų apžvalgininkės J.Drazdauskienės, Skaitymo metai - tik vienas iš būdų didinti skaitančiųjų gretas: „Negalėčiau teigti, kad tai yra efektyviausias būdas. Pratę skaityti žmonės yra individualistai ir juos verčiant tai daryti dažniausiai sukeliama neigiama reakcija. Organizuojant Skaitymo metų renginius buvo bandoma ne nurodinėti, o skatinti juos skaityti tai, kas jiems įdomu“.
Kaip pasiekti, kad sutrikusios klausos mokiniai, kurių net 35%, remiantis minėtu LKNUC lituanisčių tyrimu, per savaitę skaitymui skiriantys tik pusvalandį, pamiltų knygą?
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, vienintelėje šalyje sutrikusios klausos asmenims vidurinį išsilavinimą teikiančioje ugdymo institucijoje, sukurta skaitymui skatinti palanki aplinka. Įrengti nauji stendai, ugdymo procese taikomos kūrinio teksto suvokimą palengvinančios IKT, pradinių klasių mokiniams organizuojamos popamokinio skaitymo valandėlės, mokykloje veikia erdvi biblioteka, nuolat papildoma naujais vadovėliais bei grožine literatūra, yra skaitykla, kurioje galima perskaityti įvarius spaudos leidinius.

Naujausių knygų paroda

2008-uosius - Skaitymo metus – centras šventė dviem didesniais renginiais. Vienas jų - naujausių knygų paroda, kuri vyko lapkričio mėnesį centro fojė. Moksleiviams buvo sudarytos sąlygos visą dieną per pertraukas ir po pamokų susipažinti su pačia naujausia grožine literatūra, skirta jaunesnio ir vyresnio amžiaus vaikams. Fojė sienas puošė specialūs plakatai, bibliotekos vedėja Lina Mikalauskaitė negailėjo naudingų patarimų visiems besidomintiems knygelėmis.

Knygų mugė LKNU centre

Gruodžio 4 d. LKNUC vyko Knygų mugė, skirta Skaitymo metams. Vienas iš jos tikslų - paskatinti sutrikusios klausos moksleivius ir visą bendruomenę bent vienai dienai tapti tikrais knygos bičiuliais: prisiminti mėgstamiausią knygą ir mugės dieną tapti tos knygos herojumi.
Ruošiantis LKNUC knygų mugei kelis mėnesius mokyklos svetainėje buvo rengiamos moksleivių viktorinos apie knygas, skaitymą. Nugalėtojos - vyresniųjų klasių mergaitės - buvo apdovanos prizais – knygomis.

LKNUC Knygų mugė turėjo dar vieną tikslą - suburti centro bendruomenę, skatinančią sutrikusios klausos mokinius skaityti. Vaikai, tėveliai ir mokytojai buvo paprašyti atnešti jau perskaitytas ir toli į lentyną padėtas knygas. Kai kurie manė, kad knygų niekas neatneš. Tačiau, artėjant mugės dienai, buvo surinkta kalnai knygų.

Renginio programą sudarė trys dalys. Pirmojoje visi pradinukai, apsirengę savo mėgstamiausių knygų herojais, o kai kurie net atsinešę tas knygas, buvo apdovanoti Skaitymo metų vėliavėlėmis.

Rašančios mokytojos

Po to organizatoriai pristatė dvi rašančias mokyklos mokytojas. Viena jų - pradinių klasių mokytoja Rita Bagdonaitė, yra išleidusi ne vieną knygelę pasaulio pažinimui. Antroji - direktorės pavaduotoja Skaidrė Barčienė, kurią verta paminėti kaip ,,rašytoją“, nes, dar būdama moksleivė, iš didelės meilės vienai knygai ir noro ją turėti, ranka perrašė storoką romaną. Centro moksleiviams buvo sunku patikėti, kad tokį didžiulį darbą galima atlikti iš meilės knygai, ir su nuostaba veiduose tiesėsi pažvelgti į tuos smulkia, paaugliška rašysena išmargintus lapus.

Po to vyko pateikčių pristatymas ,,Knyga Nr.1“, kurio metu mokiniai sužinojo, kokia knyga pasaulyje leidžiama didžiausiu tiražu, kokią knygą rašė daugiau kaip 40 autorių, kaip vadinasi ilgiausiai – net 1600 metų - rašyta knyga ir t.t. Įdomu, kad pagal rekordų skaičių knyga Nr.1 pasaulyje - Biblija.

Kurtieji ragino savo draugus skaityti

Antroji renginio dalis – spektaklis, kurio dalyviai - mokiniai, tėvai ir sutrikusios klausos mokytojai - savo likimo draugams spektaklio herojų rankomis ir lūpomis pasakojo apie mėgstamas knygas.

Šaltas žiemos vakaras, kartu atšvęsti šv.Kalėdų po vieną renkasi svečiai, kiekvienas atsinešdamas savo istoriją apie knygas ir skaitymą... Literatūra besidomintis ir nemažai skaitantis 14 kl. moksleivis Linas Podiriaka, vaidindamas savo amžiaus jaunuolį, pristatė populiaraus rašytojo D. Browno knygą ,,Skaitmeninė tvirtovė“. Įdomu, kad knygą paskaityti jam rekomendavo bei paskolino centro informacinių technologijų mokytoja Jūratė Drazdauskiene – gražus mokinio ir pedagogo ryšys.

Dailės mokytoja Silvana Hacking pasakojo apie savo mėgstamą kūrinį - V.Šekspyro pjesę ,,Romeo ir Džiuljeta“. Jai patinka skaityti Šekspyro kūrinius, nes „jis rašė apie tikrą gyvenimą, vaizdavo konkrečius žmonių jausmus, suvokiamas situacijas. Šekspyrą lengva skaityti, suprasti ir įsiminti. Man patinka Džiuljetos monologai. Jos literatūrinį tekstą galiu kaip citatas naudoti savo kalboje ir pedagogės darbe“. Mokytojos gestais padeklamuotas Džiuljetos monologas sužavėjo visą salę!

Spektaklyje dalyvavo klausos sutrikimą turinti pradinuko mama Ramunė Buikauskienė. Ji vaidino Lietuvon sugrįžusią keliautoją, kuri svečiuose dalijasi įspūdžiais apie keliones ir rodo meno albumus, kuriuos kelionių metu įsigyja, nes jie dvasiškai praturtina kurčią žmogų. Ramunė pristatė albumą apie Milano katedrą. Ji pacitavo Ciceroną: ,,Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos“, taip pat iš širdies plaukiančiais žodžiais budino klausos negalią turinčios bendruomenės sąmoningumą. ,,Mes esame kitokie, bet nesijaučiame nuskriausti likimo. Mes džiaugiamės gyvenimu, kiekvieną dieną pasitinkame su šypsena. Mes galime skaityti ir rašyti!!! Skaitymas padeda mums gyventi, siekti tikslo, pažinti gyvenimo ir būties dėsnius. Skaitydami kurtieji savyje randa harmoniją, tai ,,sušvelnina” jų negalę. Esant vidinei harmonijai, kurčiajam nėra baisūs negandų ir permainų vėjai. Tvirtai galime pasakyti, kad knygos išugdo ir suformuoja kurčią žmogų kaip asmenybę“, - kalbėjo pradinuko mama.

Pagrindinė spektaklio herojė– jauna mergina, kurią suvaidino 14 klasės moksleivė Žana Vasina. Moksleivė herojės lūpomis nepabijojo prisipažinti, kad jos mėgstama knygelė – pasaka ,,Pelenė“. Vos tik ji pradėjo pasakoti, įvyko ,,stebuklas“ – visi spektaklio veikėjai pavirto pasakos ,,Pelenė“ herojais. Spalvinga scenografija, nuoširdi vaidyba ir moralas, kad gėris visada laimi, o žmogus, einantis į šviesą, būtinai kada nors ją pasieks - tik reikia labai norėti ir tikėti sėkme. Visa tai užbūrė ir dvasiškai pakylėjo ne vieną žiūrovą. Po spektaklio aktoriai žiūrovams išdalijo Pelenės dovanas: saldainius ir pradinukų knygoms žymeklius, kuriuos nupiešė patys mažiausi - parengiamosios klasės mokinukai.
Organizatoriai, sveikindami centro bendruomenę su artėjančiomis šventėmis, paragino nepamiršti, jog knyga visada yra pati geriausia dovana. Po to visi patraukė į mažojoje salėje vykstančią knygų mugę, kurioje pasiderėjus už simbolinę kainą buvo galimą ypač pigiai įsigyti patikusią knygą. Didžiulis klegesys, apgulti stalai su knygomis, susidomėjimas jomis akivaizdžiai parodė, kad knyga nėra užmiršta, ji - mylima ir labai reikalinga kurčiųjų pasaulyje! Tik šiais skubėjimo laikais reikia pasistengti surasti įdomesnę formą ar būdą, kurie patrauktų moksleivius prie išminties šaltinio - knygos.

Skaitymas, pagarba ir meilė knygai

Pasak rašytojo Davido Oweno, „vaikai, kuriems nuo mažumės yra skaitoma, visam gyvenimui susiformuoja įgūdžius, kurių neįmanoma įgyti žiūrint vaizdo kasetes ar televiziją. Jie išmoksta geriau klausyti ir būna dėmesingesni mokykloje. Jų žodynas sparčiai plečiasi, o gramatika tampa mažiau paslaptinga. Tokie vaikai akimirksniu nepraranda domėjimosi idėja, kurią suvokti sunkiau nei televizijos reklamą. Vaikai išsiugdo kantrybę gilintis į sudėtingą problemą tol, kol ji bus išspręsta. Turėdami didžiulių pamėgdžiojimo galių, vaikai patys pradeda geriau rašyti“.

Ir tėveliai, ir mokytojai turėtų prisiminti, kad iki 10 metų vaiko socialinę aplinką visiškai reguliuoja suaugusieji. Šiai stadijai būdinga tai, kad vaikai pripažįsta suaugusiųjų valdžią. Tereikia nukreipti vaiką teisinga linkme. Juk pripažįstama, kad tiesioginę įtaką mokinių skaitymui turi ir skaitymo tradicijos šeimoje. Retas vaikas, atėjęs į mokyklą iš visai neskaitančios, nevertinančios knygų šeimos, pamėgsta skaitymą. Vaikas, kuriam skaitoma namuose, užaugs skaitytojas. Skaitymas, pagarba ir meilė knygai - tai išsilavinimo dovana, kurią gali suteikti tėvai savo vaikams. Juk skaitančių vaikų žodynas platesnis, vaikams geriau sekasi mokytis, jie lengviau įstoja į aukštąsias mokyklas, gauna įdomesnį darbą. Skaitantys žmonės, anot rusų sociologo S.Plotnikovo, greičiau suvokia problemas ir geba mąstyti neperžengdami jų rėmų, aiškiau mato reiškinių visumą, jų ryšius ir prieštaras, adekvačiau įvertina situacijas, greičiau randa tinkamus sprendimus. Jų atmintis gerokai imlesnė, platesnė, vaizduotė – kūrybiška, jie nepalyginti iškalbingesni. Skaitantys geriau formuluoja mintis, laisviau rašo, lengviau užmezga ryšius ir bendrauja su aplinkiniais, yra kritiškesni, savarankiškesni vertindami teiginius ir veiksmus. Skaitymas formuoja dvasiškai brandesnę, labiau apsišvietusią, kultūringą ir socialiai vertingą asmenybę.
Kiekviena šeima, auginanti sutrikusios klausos vaiką, jau nuo kūdikystės turėtų jį pratinti prie knygų. Kaip būtų galima sudominti knygele? Sukurkite skaitymo aplinką namuose. Dažniau dovanokite knygas; raskite ką nors įdomaus skaityti; vaikui, naudojančiam individualią klausą kompensuojančią aparatūrą, skaitykite keisdami balsą, toną, tembrą, vartodami trumpus garsiažodžius ir kitus žodelius; įtraukite vaiką į skaitymą; diskutuokite su vaiku apie pasakojimo veikėjus ir kas atsitiko; žaiskite pabaigą – kas atsitiks vėliau, o kas, jeigu?..; formuokite šeimos biblioteką; vaikams formuokite jų biblioteką; kartu lankykitės knygynuose, išpardavimuose; kartu paskaitinėkite visuomeninio transporto grafikus, informacinių katalogų geltonuosius puslapius ir kt.; skirkite užduotį vaikui knygoje ką nors rasti, išsiaiškinti ir pan.; norą skaityti skatinkite mažomis dovanėlėmis.

Skaitymas, pagarba ir meilė knygai - tai išsilavinimo dovana, kurią gali pasiūlyti tėvai savo vaikams. O vienintelė sugrįžtanti ir nenuginčijama investicija, anot rašytojo Davido Oweno, - knygų skaitymas.

LKNUC surdopedagogė Rūta VYŠNIŪNIENĖ

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre surengta Knygų mugė akivaizdžiai parodė, kad knyga nėra užmiršta, ji - mylima ir labai reikalinga kurčiųjų pasaulyje!	LKNUC knygų mugės dalyviai.