|
Įvadas
Mūsų visuomenė sparčiai keičiasi. Technologijos, socioekonominė ir šeimos struktūra, verslo ir žmonių bendravimo kultūra – tai tik keletas sričių, kurios patyrė didelių pasikeitimų per pastaruosius 20 metų. Kiekvienas tiek pozityvus, tiek destruktyvus pokytis formuoja mūsų požiūrį bei elgesį. Pavyzdžiui, turėdami galimybę reikiamus ar norimus dalykus įsigyti greitai (nesvarbu, ar tai būtų mikrobangų krosnelėje pašildytas dešrainis, skubus kreditas, ar informacija internete), tampame vis nekantresni ir ne tokie išradingi.
Keičiasi mūsų vertybės, bet ar į gera? Vaikai labai jautrūs jų aplinkoje vykstantiems procesams. Jie auga, bręsta ir mokosi, veikiami pavyzdžio. Tai, ką perteiksime savo vaikams šiandien, turės didžiulę įtaką rytdienos visuomenei. Jei paliksime vaiko vertybių ugdymą atsitiktinumui, mes, kaip tauta, rizikuojame prarasti milžinišką kultūros dalį.
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, įgyvendindama Neįgaliųjų reikalų departamento finansuojamus projektus, jau daug metų organizuoja dailės terapijos užsiėmimus kurtiems ir neprigirdintiems vaikams. Dirbdamos su kurčių vaikų grupėmis ir naudodamos dailės terapijos metodus, pastebime ryškių vaikų dailės išraiškos pokyčių. Piešiniai mažiau stereotipiški, jų vaizdiniai vis autonomiškesni, laisvesni. Vaikai kūrybos procese labiau atsipalaidavę, linkę bendrauti su vadovėmis, stebi jiems pateikiamus pasiūlymus ir drauge bando juos realizuoti dailės priemonėmis. Vaikai laisvai reiškia emocijas, bet užsiėmimai nevirsta chaosu ar netvarka, nes yra „dailės kambario taisyklės“, kurios „prižiūri” vaikų elgesį.
Procesas
Vaikai su klausos negalia labai anksti ir daug mokomi. Jie nuo mažų dienų pradeda „akademinį” procesą. Dažnai atsitinka taip, kad vaikas nebeturi laiko ir jėgų knygutei pavartyti. Jei mažylis ankstyvoje vaikystėje nesusidraugauja su knyga, vėliau tai padaryti vis sunkiau.
Šiais metais dailės terapijos užsiėmimuose pradėjome kurti savo knygeles, kurias pavadinome rimtai – knyga. Tai yra vienas geriausių būdų supažindinti ir skatinti vaiko draugystę su knyga. Kuriama knyga vaikams tapo tarsi dienoraščiu; prieš pradėdamas piešti kiekvienas perversdavo savo knygą ir nuspręsdavo, ką dar norėtų joje nupiešti ar sukurti. Mes vaikams siūlėme idėjas, o kaip išreikšti siūlomą idėją, jau priklausė nuo vaiko. Vaikų sukurtos knygos kupinos jausmų, gyvenimo istorijų, santykių. Jose panaudotos įvairios technikos – atspaudai, koliažai, aplikacijos, piešimas, akvarelės liejimas. Mes neturėjome tikslo sukurti tik „gražią” knygą; siekėme, kad vaiko kuriama knyga būtų tikra ir atspindėtų būtent tą vaiką. Vienos knygos yra kruopščios, dailios, švarios, kitose matyti skubėjimo, nerimo arba mamos laukimo. Kiekviena knyga yra tikra, autentiška. Kiekvienas vaikas piešdamas turi galimybę eksperimentuoti, žaisti, mokytis – tai labai svarbu savojo „aš” suvokimui vystytis, leidžia vaikui suvokti save kaip savitą, nepakartojamą būtybę. Knygą vartydamas ar toliau kurdamas vaikas gali matyti ir suvokti savo jausmus, būseną. Neramiam vaikui tikrai sunku ilgai piešti vieną detalę – jis piešia greitai, skubėdamas, ir gali atrodyti, kad bet kaip, tačiau dalį nerimo jis tikrai paliks popieriaus lape. O tai jau yra puikus rezultatas.
Šventė – paroda
Po ilgo ir nuoseklaus darbo ateina laikas apžvelgti ir įvertinti rezultatus. Antrą kartą buvo surengta kurčių vaikų darbų paroda Muzikos ir meno bibliotekoje, nes labai simboliška pristatyti visiems savo sukurtas knygas tikruose knygų namuose – bibliotekoje. Vaikai atkeliavo į Vilniaus senamiestyje esančią biblioteką, čia vyko parodos atidarymas. Bibliotekininkė papasakojo apie biblioteką, o vaikai tarp daugybės kitų pamatė ir savo knygas. Jų veiduose buvo matyti nuostaba ir pasidžiavimas savimi; kaip svarbu, kad dar kažkas varto jų knygas, klausia, domisi. Vaikui labai svarbu, kad į jo kūrybą žiūrėtų, ją priimtų, pritartų ir džiaugtųsi. Tai sukelia pasitikėjimą savimi, taip pat pagarbą kitų kūrybai. Kaip kiekvienoje, taip ir mūsų parodoje yra atsiliepimų knyga. Joje įrašyti žodžiai tarsi minkštos ir šiltos skaros, kurios apgaubia ir šildo. „Labai įdomi ši paroda – tiek daug čia spalvų, išmonės. Mielieji mažieji kūrėjai, ačiū. Ugdykite ir toliau savo talentą!!!“ „Kad žinotumėte, kiek nuostabių minučių turėjome, vartydami jūsų KNYGAS. Ir ačiū pedagogėms, visa tai įkvėpusioms ir įgyvendinusioms“. Skaitydamos atsiliepimus jaučiame savo darbo įvertinimą ir pritarimą. Akivaizdu, kad ir mums, suaugusiesiems, kaip ir vaikams, reikalingas pritarimas ir palaikymas.
Paroda vyks iki 2011 m. gruodžio 31 d. Kviečiame apsilankyti. Meno ir muzikos bibliotekos adresas: Arklių g. 20, Vilnius.
Psichologė Dovilė Jankauskienė Dailės terapeutė Ligita Skukauskaitė
 |
| Klausos negalės vaikų darbų paroda Muzikos ir meno bibliotekoje. |
|