| Surengtas pirmasis Lietuvoje kurčiųjų kino festivalis | 2011 02 24 | |||||||
|
Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre buvo surengtas trumpametražių filmų festivalis “Kinas gestų kalba 2010”. Jį suorganizavo Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijos (ViKJO) pirmininkė Larisa Voroneckaja, jai talkino ViKJO narė Žana Vaskelienė. Festivalio atsiradimo istorija L. Voroneckaja pasakojo, kad idėja surengti kurčiųjų kino festivalį kilo stovykloje „Jaunieji kino kūrėjai 2010”. Joje praeitų metų rugpjūčio mėnesį ji dalyvavo kartu su Monika Kumžaite. Stovykloje filmus kūrė neįgalieji jaunuoliai ir jų bendraamžiai studentai. Grįžusi iš stovyklos Larisa pradėjo planuoti ir organizuoti kurčiųjų kino festivalį. Spalio pabaigoje ViKJO pirmininke išrinkus Larisą, ji paskelbė, kad kurtieji jau gali kurti filmus būsimam festivaliui. Vertinimo komisija, premijos Festivalyje buvo parodyti šeši kurčiųjų sukurti trumpametražiai filmai. Penkis filmus pristatė vilniečiai, o vieną - klaipėdiečiai. L. Voroneckaja tikėjosi daugiau dalyvių, tačiau jų buvo mažai, nes kurtiesiems pritrūko laiko pasirengti festivaliui ir sukurti filmus. Filmus vertino komisija, kurią sudarė kurtieji Laura Valytė ir Arūnas Bražinskas, Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro psichologė Rūta Mackanienė ir „Skalvijos“ kino akademijos studentė, dalyvavusi stovykloje „Jaunieji kino kūrėjai 2010”, Gabrielė Urbonaitė. Jie išrinko geriausius filmus įvairiose kategorijose. Visi šeši filmai gavo po „Oskarą“ ir pinigines 50 litų premijas. „Oskarai“ bei premijos taip pat įteikti geriausiam aktoriui, geriausiai aktorei, publikai labiausiai patikusiam filmui. Oskarų statulėles pagamino L. Voroneckaja, Kazimieras Dauskurtas, Ž. Vaskelienė bei jos vyras Edgaras. Karoliui Simaičiui, sukūrusiam festivalio logotipą, taip pat skirta 50 litų piniginė premija. Trumpai pristatome filmus Gyvybės kaina Publika geriausiu filmu išrinko Tomo Ivanausko režisuotą veiksmo dramą „Gyvybės kaina“, o komisija filmui įteikė „Oskarą“ už geriausią operatoriaus darbą. Meile, sugrįšk Romantinės dramos „Meile, sugrįžk“ kūrėjai Sandra Katinaitė ir Karolis Pilipavičius gavo „Oskarą“ už geriausią dramą. Filmas pasakoja apie vaikino ir merginos meilę, jų išsiskyrimo ir susitaikymo istoriją. Šiame filme suvaidinusi Agnė Bražinskaitė buvo apdovanota kaip geriausia aktorė. Šviesa Mistinis filmas „Šviesa“ yra apie vaikiną, kuris papuola į avariją ir patiria traumą. Jis vis negali atsigauti ir mato keistus reginius. Šį filmą režisavo ir pagrindinį vaidmenį atliko K. Simaitis, kuris buvo įvertintas kaip geriausias aktorius. Filmas gavo „Oskarą“ už geriausią montažą. Kurčiųjų rankų šou „Kurčiųjų rankų šou“ – tai žinių parodija, režisuota Arnoldo Matulio, primenanti laidą „Dviračio šou“. Šis nuotaikingas filmukas su eteryje užmiegančiu žinių pranešėju, aplink besišlaistančia valytoja ir tualetinio popieriaus reklamos pertraukėlėmis, buvo įvertintas „Oskaru“ kaip geriausia komedija. My life „My life“ („Mano gyvenimas“) - Andžejaus Voroneckio autobiografinis filmas apie jo gyvenimą Vokietijoje, Hamburge. Filmas apdovanotas už geriausią plakatą. Pasaka be galo Istorinis filmas „Pasaka be galo“, kurį pristatė klaipėdiečiai, režisuotas Ninos Šamakovos, pelnė „Oskarą“ už geriausią scenarijų. Filmas, nufilmuotas pajūryje, pasakoja apie tai, kaip atsirado kurtieji, ir apie jų draugystę. Vizijoje – būsimi festivaliai Festivalis sulaukė didelio kurčiųjų susidomėjimo, todėl planuojama juos rengti ir ateityje. VKRC kurčiųjų klubo salė buvo pilna žiūrovų, buvo atvažiavusių net iš Kauno. Pasak L.Voroneckajos, pavasarį planuojama filmus parodyti kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Festivalio organizatorė tikisi, kad pamatę, kokie filmai buvo pristatyti 2010 m., ateityje kurtieji aktyviau dalyvaus festivalyje. Ateinantiems kurčiųjų filmų festivaliams L. Voroneckaja planuoja ieškoti rėmėjų. Ji norėtų, kad kitas festivalis būtų organizuojamas ne kurčiųjų patalpose, bet kino teatre ir kaip tikrame kino festivalyje dalyviai ir svečiai galėtų pereiti raudonu kilimu. Festivalis nebūtinai turėtų vykti Vilniuje. Jeigu kitame mieste atsirastų rėmėjų, kurie galėtų nemokamai pasiūlyti salę, tuomet filmų festivalį būtų galima organizuoti ten. Taip pat L. Voroneckaja tikisi, kad ateityje bus pristatomi ilgesni filmai. Pirmojo festivalio filmai truko iki 7 minučių, kitais metais ji norėtų matyti 10-15 minučių trukmės filmus. O ateityje Lietuvos kurčiųjų sukurtus filmus galbūt net būtų galima siųsti į tarptautinius kurčiųjų kino festivalius. L. Voroneckaja planuoja sukurti interneto tinklapį ir jame sudėti nuotraukas bei filmuotą medžiagą iš festivalių. Lankytojai tinklapyje galėtų išsakyti savo nuomonę, kaip geriau organizuoti festivalius. Taip pat planuojama išleisti 2010 m. kurčiųjų pristatytų filmų vaizdajuostes, už kurio pardavimą gautos lėšos būtų skiriamos ateinančių festivalių organizavimui.
| ||||||||
























