Lietuvos kurčiųjų draugija
Mes Facebook'e
Forumas
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
 

 

 

  

Talka - Šv.Kazimiero Nr. 3 pastate.


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

Kamieninės ląstelės kurtumui gydyti2009 05 15

Jungtintės Karalystės kurtumo tyrimų organizacija “Deafness Research UK” finansuoja programą, kurią vykdant siekiama išrasti vaistus kurtumui gydyti. Tam naudojamos kamieninės ląstelės, paimtos iš bambagyslės kraujo arba kaulų čiulpų.

Šis trejų metų (2006-2009 m.) projektas atliekamas Šefildo universiteto Kamieninių ląstelių biologijos centre. Projektui 126 tūkst. svarų paaukojo bendrovė “GlaxoSmithKline” (GSK).

Tai - pirmas tyrimas, kai naudojamos viltį teikiančių kamieninių ląstelių rūšis. Jos kelia mažiau prieštaravimų visuomenėje nei kamienės ląstelės, paimtos iš žmogaus embrionų.

Daktaras Marcelas Rivolta su kolegomis tyrinėjo kamienines ląsteles, paimtas iš žmogaus embriono vidinės ausies. Jie stengėsi perprasti, kaip vystosi šios ląstelės, kol tampa visavertėmis vidinės ausies ląstelėmis.

Svarbiausios vidinėje ausyje yra plaukinės ląstelės, kuriomis pajuntami garsai ir jie paverčiami elektriniais impulsais, bei neuronai, kurie formuoja klausos nervą ir perneša elektrinius impulsus iš plaukinių ląstelių į smegenis. Jei kurtumas ištiko dėl amžiaus, plaukinės ląstelės pamažu nyksta. Kadangi jos negali atsinaujinti, nutrūksta ryšys su klausos nervais ir taip šie degeneruoja.

Dr. Rivolta aiškinasi, kokios yra galimybės užauginti naujas plaukines ląsteles ir nervus iš kamieninių ląstelių. Tai suteikia viltį. Pirmoje projekto dalyje tyrėjai sužinojo, kaip išgauti ir auginti ląsteles bei kontroliuoti jų aplinką.
Pavertę kaulų čiulpų ląsteles plaukinių ląstelių pirmtakais ir įrodžius, kad jie gali tapti plaukinėmis ląstelėmis bei neuronais, tyrėjai aiškinsis, ar šios ląstelės gali prisitaikyti organizme. Jos bus transplantuotos apkurtintiems gyvūnams – pelėms, nes jų ausų struktūra panaši į žmonių. Po to šie gyvūnai bus ištirti siekiant nustatyti, kaip ląstelės integravosi, ar klausos funkcija atkurta.

Sukurtas būdas, kaip žmogaus kaulų čiulpų ląstelės laboratorijoje paversti plaukinėmis ląstelėmis ir neuronais. Tai suteikia galimybę sukurti naują terapijos netekusiems klausos žmonėms metodą. Šios ląstelės taip pat gali būti naudojamos tiriant kitus vaistus prieš atliekant klinikinius tyrimus su žmonėmis. Šis metodas parodys, ar vaistai gali pažeisti ląsteles vidinėje ausyje.

Iš anglų kalbos vertė
Milda KARKLYTĖ

Šaltinis: http://www.deafnessresearch.org.uk/

 
Žingsneliu atgal  Į viršų