|
Nutarimas Nr. 630
1995 m. gegužės 4-oji. LR Vyriausybė priima nutarimą Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“. Vėliau datų, darbų, pasiekimų ir nusivylimų vis daugėja. Nutarimas, davęs impulsą veikti, tarsi nueina į užmarštį. Datą iš užmaršties prikelia Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija. Iniciatyvą palaiko Seimo Žmogaus teisių komitetas, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija, asmeniškai Seimo narė V. V. Margevičienė. Ir štai visi, kuriuos jungia lietuvių gestų kalba, gegužės 12 d. susitinkame konferencijoje „Gimtoji kalba – gestų kalba?!“, vykusioje Seimo Konstitucijos salėje.
Seimo narių sveikinimai ir kalbos
Konferencijai pirmininkavusi Seimo narė V.V.Margevičienė pirmiausia žodį suteikė konferencijos globėjai, Seimo pirmininkės pavaduotojai V. Baltraitienei. Daug gražių, padrąsinančių žodžių. Po to - Kauno KRC saviveiklininkų sveikinimas. Dvi imituojamosios dainos, bendruomenės svečiams net spaudusios ašaras.
Vienas po kito kyla kalbėti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Stundys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R. J. Dagys. Skaitomas Socialinės apsaugos ir darbo ministro D. Jankausko atsiųstas sveikinimas, Švietimo ir mokslo viceministro V. Bacio lūpomis įsipareigojimus kurčiųjų bendruomenei prisiima ŠMM. Beje, viceministras apie gražią sukaktį, kurčiųjų švenčiamą Lietuvoje, prisipažįsta sužinojęs iš... Tadžikistano delegacijos. Skamba Seimo nario A. Syso sveikinimai.
Atidžiai susirinkusieji klausosi A. Lydekos, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, pranešimo. Pranešėjas įtikinamai piešia sąsajas tarp lietuvių ir lietuvių gestų kalbų, bando gvildenti klausimą „Ar gestų kalba – kurčiųjų gimtoji?“. Klausytojai sužino, kad Lietuvai įstatymų priėmimo srityje yra kur eiti ir toliau: jau penkios Europos Sąjungos šalys savo konstitucijose įtvirtino gestų kalbą kaip kurčiųjų gimtąją kalbą. Tai Austrija, Čekija, Suomija, Slovakija, Portugalija. Pasvajokime - gal Lietuva bus šeštoji?
Seimo Audito komiteto pirmininkė L. Graužinienė dalinosi įspūdžiais iš lietuvių gestų kalbos kursų. Remdamasi šia ir kitomis patirtimis Seimo narė ragino tinkamai įvertinti ir LGK vertėjo profesiją, glaudžiai besisiejančią su kurčiaisiais ir jų poreikiais. Anot jos, tai būtų geriausia gestų kalbos gimtadienio dovana.
Pranešimas apie 3 LGK programų rezultatus
Valstybės indėlį tenkinant kurčiųjų bendruomenės poreikius pasitelkus ir pačią bendruomenę išsamiausiai apibūdino Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė prie SADM G. Paliušienė. Štai 1998-2004 m. aprašyta 3000 leksinių vienetų, 2005-2008 metais kurčiųjų lobyne – jau visi 8000 tūkstančiai. Parengta Dvikalbio kurčiųjų ugdymo samprata, 2 gestų kalbos vadovėliai, 10 žodynų, daugybė mokymo ir metodinių priemonių, organizuota iki šių dienų apie 60 LGK kursų daugiau kaip 900 klausytojų. 2001-2008 m. įsteigiami 7 apskričių gestų kalbos vertėjų centrai. Neįgaliųjų baro vadovė aptaria LGK vertėjų išsilavinimą, statusą, atlyginimų dabartį ir perspektyvas. Kalba apie kartu su LKD įgyvendinamus projektus. Seimo nariams kyla klausimų. Jie nėra išsamiai susipažinę su projektais, tad kartais ne visai teisingai interpretuoja pateiktus teiginius, prieštarauja kalbėtojai. Jie reikalauja atsakyti už veiksmus, kuriuos NRD ir nevyriausybinis sektorius prisiima kaip papildomą krūvį už tiesioginių įsipareigojimų kurtiesiems nevykdančią valstybę.
Apie kurčiųjų lūkesčius – iš LKD vadovės lūpų
Pranešimą perskaito LKD prezidentė R. Klečkovskaja. Ji piktinasi painiojamomis žodžių „kurčnebylis“ ir „kurčiasis“ reikšmėmis. Atkreipia dėmesį į nepakankamą LGK vertimo paslaugų apimtis, kokybę, netenkinančias LGK vertėjų darbo sąlygas, į vis dar neišguitą informacijos prieinamumo stygių. Kurčiųjų baro vadovę neramina valdžios institucijų požiūris į neįgaliuosius kaip į vienalytę grupę, nediferencijuojant jos pagal negalės pobūdį. Atvirai reiškia nepritarimą perduoti kurčiųjų organizacijas savivaldybių globai. Pranešimą kalbėtoja baigia vildamasi, kad valstybės parama neįgaliesiems iš popierinės taps vis realesne.
Ugdymo baro problemos
Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Jankauskienė dėstė ne tik esamus trūkumus: nerengiami LGK mokytojai, prastas pedagogų LGK mokėjimas, neįgyvendinta praktikoje Kurčiųjų dvikalbio ugdymo samprata ir kt., bet ir džiaugėsi centro tarptautiniais projektais, kuriais taip pat stiprinamas LGK statusas.
Grėsmingos LGK lingvisto prognozė
LGK lingvistas M. Danielius pranešimą paskyrė LGK statusui aptarti. Pranešėjas didžiavosi sukauptu 8 tūkst. leksinių vienetų elektroniniu žodynu, besikeičiančiu požiūriu į LGK, gyrė girdinčių tėvų norą gestų mokyti girdinčius vaikus. Ir tada, kaip neišvengiamą skirtuką tarp privalumų ir trūkumų ištarė žodį „tačiau“. Anot kalbėtojo, girdintys kurčių vaikų tėvai pagalbos priemone ugdant asmenybę mato lietuvių kalbą. Kurčiųjų mokyklose pagrindinis dėmesys skiriamas lietuvių kalbai, o LGK – „turi įsiterpti į ugdymo procesą tarsi savaime“. Mokyklose tebevartojama lietuvių kalba, rodoma gestais. Vos keli mokytojai Lietuvoje laisvai vartoja LGK, o kurčiųjų mokytojų įsileista į kurčiųjų mokyklas vos 10-15. Kalbėtojo išvada – į kurčiųjų mokyklas turi ateiti dirbti mokytojai, jau mokantys LGK. „Mums trūksta ŠMM požiūrio“,- teigė kalbėtojas. Žemas LGK vertėjo statusas esą taip pat rodo LGK statusą. Prie jo stiprinimo, pasak M. Dnieliaus, neprisideda ir informacijos apie LGK trūkumas.
Daug dėmesio pranešėjas skyrė implantavimo temai. Girdintys tėvai teigia, kad kochleariniai implantai išsprendė klausos problemą. „Bet tai yra jų supratimas. O kaip yra vaikui?“, - klausė pranešėjas. Anot jo, mes nežinome. Esą sociolingvistai įrodė, kad dviejų kalbų mokėjimas geriau už abejotiną, vienos, pvz., lietuvių kalbos mokėjimą. O mūsų šalyje laikomasi pastarojo požiūrio: abejotina lietuvių kalba geriau. M. Danieliaus nuomone, dėl to mes nežinome, kokią kurčių vaikų kartą turėsim. Po 40 metų LGK gali ir nelikti.
Apie ką svajoja kurtieji?
V. Pivoras apžvelgė gestų kalbos vakar ir šiandien dieną, svajojo apie rytojų. Pranešėjo rytojus sklidinas gestų kalbą mokančių girdinčiųjų ir LGK vertėjų. Visur: pas gydytoją, kavinėje, mokykloje, Bendrosios pagalbos centre ir net teatre.
Jaunimas reikalauja ir nori duoti
Jaunatvišku maksimalizmu išsiskyrė Kauno jaunimo organizacijos atstovės M. Kumžaitės pranešimas. Ji prašė tolerancijos kalbai ir kultūrai, kalbėjo apie ribotas karjeros galimybes, apie prieštaravimus tarp „galima“ ir „iš tiesų yra“. Bet kalbėjo taip, kaip tegali jaunas žmogus, šiek tiek drastiškai ir desperatiškai.
Pranešimas su priekaištais ir lyginimais
Kaip visada emocingas, į protą ir širdį besibeldžiantis buvo A. Bražinsko pranešimas. Jo lyginimai pasiekimų JAV ir Lietuvoje ir skausmingi, ir graudūs. Kaip ir apie girdintį ir kurčią pirmoką. Anot pranešėjo, jei girdintis pirmokas savo tėvams pasiskųstų, kad mokytojas jam nesuprantamai perteikia naujas žinias, tai jo tėvai kaipmat atsidurtų pas mokyklos direktorių ir mokytojas būtų pakeistas kitu. Kurčias pirmokas kantriai bando sugaudyti nuo savo girdinčio mokytojo lūpų nusprūstančius žodžius ir sudėlioti sau suprantamą tekstą. Jis niekam nesiskundžia, nes nesugeba, ir tai tęsiasi ne tik pirmoje klasėje, bet iki mokyklos baigimo. Ne ką daugiau optimizmo buvo ir epizode apie burtininką, juodame kambaryje perdažinėjantį savo juodą katiną. Katinas, pasak A. Bražinsko, tai kurčias žmogus, ne kuriam taiko aplinką, bet kurį keičia pagal aplinką.
LGK vertėjų asociacija – apie vertėjus
Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė R. Leonavičienė supažindino su LGK vertėjo specialybės atsiradimo istorija, reikalavimais šiai profesijai, kalbėjo apie menką sunkaus darbo atlygį ir apie perspektyvių specialistų traukimąsi iš šio specifinio veiklos baro dėl neatitikimo tarp pastangų ir darbo užmokesčio.
Apibendrinimai
Paprašytas konferencijos rezultatus apibendrinti A. Lydeka pripažino, kad Lietuvoje įstatyminė bazė neįgaliųjų atžvilgiu gera. O štai su įstatymų įgyvendinimu ir taikymu jau ne taip sklandu. A. Lydeka konferenciją vadino būdu atkreipti dėmesį į opius klausimus ir pretekstu pradėti vykdyti griežtesnę šios veiklos srities parlamentinę kontrolę.
R.J. Dagys ragino būti realistais, nepasiduoti vien emocijoms. Kartais net piktindamasis, kartais pasitelkęs dygią potekstę Seimo narys bandė daugybę reikalavimų suformulavusią auditoriją grąžinti į realybės kelią. Kaip bekeiktume valdininkus, bet, pasak Seimo nario, be jų su ribotu pinigų kiekiu nė vienos sistemos ant kojų pakelti nepavyktų.
Konferencija baigėsi. Darbų ir rūpesčių nemažėja. Vieni renginį vadina renginiu „dėl varnelės“, kiti, organizatorių sąraše neradę ko ieškoję, teiraujasi „kodėl“. Dar kiti tvirtina, kad dalis pranešimų buvo savų skaudulių viešinimas, o gestų kalba atsidūrė antrame plane. Kai kam atrodo, kad dar keli tokie renginiai ir - kurčiųjų neprisikalbinsime mokytis lietuvių kalbos. Ir taip jau ją esą ignoruoja ir rašo vis prasčiau. Bet buvo ir tokių, kurie be išlygų gyrė renginį už tinkamą laiką ir suteiktą galimybę.
Tad koks tas visiems rūpimas atsakymas, įrašytas į konferencijos pavadinime užkoduotą klausimą? Ar vis dėlto šiandien gestų kalba Lietuvoje jau kurčiųjų gimtoji, ar dar vis ne? V. Pivoras dėkojo valstybei ir visuomenei už per 15 metų pasiektus rezultatus, net jei ir tikėjosi daugiau bei kitko. M. Danielius, sutelkęs dėmesį į LGK išlikimą, tarsi sakė „ne“. Kurį variantą palaikė kiti, kartais buvo net sunku suprasti. Nekart pranešėjai patys sau prieštaravo. Vadinasi, vienareikšmio atsakymo turbūt dar nėra.
Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
 |
 |
 |
 |
| Šventinės konferencijos dalyviai, organizatoriai, Seimo nariai, Kauno saviveiklininkai. |
 |
| Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė prie SADM G. Paliušienė apibendrino trijų LGK programų pasiekimus. |
 |
| Švietimo ir mokslo viceministras V. Bacys apie kurčiųjų švenčiamą sukaktį sužinojo iš Tadžikistano delegacijos. |
 |
| Šventinės konferencijos dalyviai klausosi A.Bražinsko pranešimo. |
|
