|
Balandžio 2-24 dienomis Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro bendruomenė Kauno pedagogų kvalifikacijos centre eksponavo parodą „Mokykla – man, aš – Lietuvai“. Renginys skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir mokyklos 70-ies metų jubiliejui paminėti. Jo kuratorės – centro direktorė Laimutė Gervinskienė ir Kauno pedagogų kvalifikacijos centro metodininkė Valerija Segalovičienė. Ekspoziciją sudarė mokinių kūrybinių darbų ir metodinių priemonių parodos.
Mokinių kūrybiniai darbai
Įdomu, kad mokytojai parodai atrinko ne vien pačius geriausius mokinių darbus. Priešingai, šįkart atskleisti save turėjo progos skirtingų saviraiškos galimybių ugdytiniai. Dalis ekspozicijos kompozicijų – kolektyviniai darbai. Dominuojantis tikslas, apie kurį kiek plačiau papasakojo ilgametė technologijų mokytoja surdopedagogogė metodininkė Genovaitė Barkauskienė, – tautinių tradicijų puoselėjimas, pagarbos praeičiai ugdymas.
Mokinių darbai atkeliavo iš skirtingų projektų, kurių mokykla vykdo labai daug, tad ir temų buvo galima išskirti bent keletą. Akį traukė aplikuotų ir siuvinėtų gobelenų ciklas „Tyla“. Medžiaginė abstrakcija suteikė galimybę vaikų rankoms pasinerti į mūsų tradicinių rankdarbių lobynus: ugdytiniai mezgė, nėrė, siuvo ir siuvinėjo, kol suskambo... „Tyla“. Ciklui pavadinimą parinko jie patys.
Parodos akcentas – berniukų ir mergaičių bendras kūrybinis stendas „Lietuva“. Čia susiliejo dar daugiau technikų: siuvimas, siuvinėjimas, juostų audimas, nėrimas, drožyba su gintaro aplikacijomis. Lankytojai grožėjosi tautiniais simboliais, pateiktais paprastai, lengvai atpažįstamai, bet nenuvalkiotai.
Ne gėda bet kokiai auditorijai demonstruoti asambliažo technika atliktus ugdytinių darbus „Trakų pilis“ ir „Raudondvario dvaras“. „Tai mokinių refleksijos po praėjusios vasaros stovyklos. Jie turėjo galimybę keliauti ir susipažinti su kilnojamuoju ir nekilnojamuoju Lietuvos paveldu“, - darbų gimimo istoriją atskleidė dailės mokytoja Rolanda Mikalauskienė. Tokią galimybę ugdytiniams užtikrino neseniai centro vykdytas JUNESKO remtas projektas „Apie paveldą mūsų kalba“. Intrigavo reljefiniam darbų paviršiui sukurti pasirinkta medžiaga – makrofleksas. Pasitelkus spalvų meną ir švelniai pedagogams kreipiant gimė savito kolorito darbai.
Paroda neperkrauta, darbai vienas kito neužgožė, bet vietos joje rado ir stambaus plano, ir smulkioji kūryba, kurta pamokose ir laisvalaikiu. Tai grafikos, popieriaus plastikos darbai, drožinėti rankdarbiai ir daug kitų. Išsiskyrė origami, japonų, technika išlankstyta popierinių lelijų puokštė.
Mokytojų paskatinti mokyklos sukakties paminėjimui vaikai piešė savo antruosius namus – centrą. Įdomu, kad vieni pasirinko nupiešti mokyklos maketą, kiti biblioteką, kiemą, gėlyną, o dar kiti grožėjosi centru iš viršaus. Ta pati mokykla, bet labai skirtingai pamatyta!
Metodinių priemonių paroda
Ją sudarė trys dalys. Mokyklos istoriją atspindėjo nuotraukų darbų paroda „Mūsų kelias“. Matėme bendruomenę keliaujančią, dirbančią, kuriančią, bendraujančią. Mintimis grįžome į tolimą vakar dieną ir galėjome susitelkti ties šia diena.
Klausos technikos naudojimo mokykloje istoriją ir dabartį atskleidė kompensuojamosios technikos gaminių paroda.
Didžiausią dalį sudarė metodinių priemonių ekspozicija. Susidomėję svečiai apžiūrėjo vaizdines didaktines mokymo priemones (15 darbų), didaktinę medžiagą tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimui (5), kompiuterines mokymo priemones. Sklaidė pamokų, popamokinių užsiėmimų planus (17), tiriamosios veiklos segtuvus (9), klasių veiklos albumus (2). Susipažino su geriausiais pedagogų paruoštais pranešimais (9). Galėjo daugiau sužinoti apie mokykloje rengtas šventes (šventinė renginių medžiaga), turimą medžiagą siužetiniams vaidmeniniams žaidimams, tėvų švietimui, parengtomis mokymo priemonėmis ir leidiniais (16) ir kt. Kaip teigė patys organizatoriai, metodinių priemonių paroda aprėpė įvairių kompetencijų ugdymą ir įvairiausią tematiką. Ką nors išskirti – būtų ir per drąsu, ir nesąžininga. Parodoje dalyvavo tik patys geriausieji.
Dviejų jubiliejų proga išleistoje parodos „Mokykla – man, aš – Lietuvai“ brošiūrėlėje teigiama, kad viena „iš stipriausių centro bendruomenės veiklos sričių – projektinė veikla“.
Ir iš tiesų, parodoje lankytojai supažindinami su 25 projektais ir programomis, kurių vien pavadinimai daro įspūdį ir tematika, ir apimtimis. Ilgiau pasikalbėjus ima aiškėti, kad į jubiliejinę parodą pateko anaiptol ne visi projektai. Vien šiuo metu vykdomų jų yra apie 30. Jie dalintini į tarptautinius, šalies, mokyklos ir klasių projektus. Iš tarptautinių išskirtini „Comenius mokyklų partnerystės tobulinimo projektas „Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo tobulinimas“, Leonardo da Vinči projektas „Skleiskite gestą – skatinkite bendravimą profesine gestų kalba Europoje“, ES Comenius 1.2 kalbų projektas „Bendraukime Europoje“ ir kt.
Geriausiai, be abejo, pedagogų bendruomenės poreikį nestovėti vietoje būtų apibūdinti jų pačių žodžiais: „eksponuojamos priemonės orientuotos į visapusišką įvairių kompetencijų ugdymą ir atspindi pagrindinį ugdymo įstaigos siekį – būti nuolat besimokančia ir tobulėjančia organizacija, gebančia kūrybingai dirbti nuolatinės mokyklų kaitos sąlygomis“.
Paroda, kaip ir centro organizuota konferencija, išsiskyrė sklandumu. Nemažai įtakos, be abejo, turėjo ranka rankon dirbanti gausi pedagogų komanda. Buvo ne tik parodos kuratoriai, bet ir atskirų ekspozicijų kuratoriai, gidai. Už mokinių kūrybinių darbų parodą atsakinga buvo centro pavaduotoja ugdymui Rasa Jankevičienė. Metodinių darbų parodą kuravo centro Surdopedagogikos informacijos ir metodikos skyriaus vedėja Renata Valaitytė-Ramuckienė.
Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
|
