Naujienos

Gegužės 2-ąją Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (LKNUC) jau antrą kartą kurčiųjų ugdymo istorijoje vyko abiturientų gimtosios lietuvių gestų kalbos patikra- įskaita.

Pirmoji LKNUC buvo organizuota pernai. Įskaita nėra privalomas dalykas, ji vykdoma centro vidaus susitarimu, tačiau visi 22 abiturientai ir šiemet norėjo ją laikyti, tam rimtai nuo sausio mėnesio ruošėsi.

LKNUC pavaduotoja ugdymui J. Levickienė mano, kad kol kas gestų kalbos patikra-įskaita yra geriausias variantas, gimtosios lietuvių gestų kalbos egzaminas yra ateities klausimas. Šiuo metu rengiamos brandos egzaminų programos, bet gestų kalbos tarp jų nėra. LKNUC jos neinicijavo, nes dar visai nauja vidurinio ugdymo programa (tik nuo rugsėjo pagal ją pradės mokytis 11 klasės mokiniai). Esą svarbu žinoti ir kurčiųjų bendruomenės nuomonę šiuo klausimu.

Pasak LKNUC gestų kalbos mokytojo A. Barisevičiaus, šių metų gimtosios gestų kalbos patikra skyrėsi nuo pernykštės. Pernai moksleiviai patys rinkosi, kokias temas pristatyti, o šiemet jiems buvo pasiūlyta apie 20 temų, kurios tiesiogiai susijusios su kurčiųjų gyvenimu. Moksleiviai gimtąja gestų kalba teikė pristatymus apie kurčiųjų bendruomenę, kurčiųjų kultūrą ir sportą, sutrikusios klausos asmenų ugdymo įstaigas ir pan. Gestų kalbos patikros vertinimo kriterijai buvo panašūs kaip ir pernai - temos atskleidimas, kalbėjimo struktūra, ryšys su auditorija, gestų kalbos taisyklingumas.

,,Manau, temos pristatymas man pavyko, todėl esu patenkintas“, – po patikros šypsojosi abiturientas Sigitas Noreika. Beje, Sigitas gestų kalbos pradėjo mokytis daug vėliau nei bendraklasiai. Jis yra neprigirdintysis, gimė girdinčiųjų šeimoje. Iki 10 klasės mokėsi girdinčiųjų mokykloje, po to perėjo į kurčiųjų mokyklą. ,,Girdinčiųjų mokykloje mano žinios apsiribojo mokymosi dalykais. Pradėjęs mokytis kurčiųjų mokykloje iš kurčiųjų gavau daug gyvenimiškos informacijos apie pačius įvairiausius dalykus“, - savo pasirinkimu pakeisti mokyklą neabejojo jaunuolis. Gestų kalbos patikrai Sigitas parengė pristatymą ,,Iš mano gyvenimo“. Jį bendramoksliai, kaip ir Ričardo Gripinskio, Brigitos Šekurovaitės, įvertino kaip vieną įsimintiniausių.

Šių metų patikros temos leido moksleiviams atidžiau pažvelgti į aplinką, kurioje jie gyvena ir save išreiškia. Kodėl daugumai moksleivių taip įsiminė Sigito pristatymas? Todėl, kad jame buvo nagrinėjama aktuali jaunam sutrikusios klausos žmogui tema – tapatybės, kultūrinio identiteto klausimas: ,,Manau, kiti neprigirdintys vaikai gali lankyti girdinčiųjų mokyklą iki 6 klasės, arba tol, kol jų pažymiai neprastėja. O nuo 6 klasės reikėtų pradėti lankyti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą, kol nevėlu. Perėjęs į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą pasijutau geriau, po truputį susidraugavau su kurčiaisiais, stengiausi kuo greičiau ir kuo geriau išmokti gestų kalbą, nes man ji patiko ir tapo tinkamiausia bendravimo priemone su kurčiaisiais. Dabar esu 12-oje klasėje ir, dėkui draugams, jaučiuosi jau mokąs gestų kalbą.“

LKNUC gestų kalbos mokytojos S. Hacking nuomone, ugdant moksleivius labai svarbu siekti, kad sutrikusios klausos vaikai mylėtų savo gimtąją kalbą ir gerbtų ją.

Kiekvienas savo kalbą esame paveldėjęs iš tėvų, senelių, protėvių. Mylėti gimtąją gestų kalbą – stengtis, kad ji skleistųsi visa savo esme su jai būdinga raiška, plastika, erdvine struktūra, veido išraiška ir kad būtų išsaugota savita, turtinga gramatika. Visu tuo rūpintis – vadinasi, ugdyti, tobulinti savo paties kalbą. Kaip kiekvienam šių metų LKNUC abiturientui per 12 metų pavyko tai pasiekti, akivaizdžiai rodo gimtosios lietuvių gestų kalbos patikros rezultatai. Centro gestų kalbos mokytojai A. Barisevičius, S. Hacking bei M. Pošiūtė-Žebelienė moksleivių žinias įvertino neblogai: 4 dešimtukai, 4 devynetukai, 8 aštuntukai.

Rūta VYŠNIŪNIENĖ

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre jau antrą kartą kurčiųjų ugdymo istorijoje vyko abiturientų gimtosios lietuvių gestų kalbos patikra- įskaita.