|
Lietuvoje net du mėnesius praleido penki diplomuoti Ispanijos gestų kalbos vertėjai absolventai. Ką tik mokslus baigę jaunuoliai iš Gran Kanarijos siekė sužinoti daugiau apie Europoje egzistuojančias vertimo paslaugų sistemas, sustiprinti tarptautinių gestų vertimo įgūdžius. Tokia galimybė jiems atsivėrė, kai jų pagrindinis dėstytojas Negatali Lopezas Ramosas pagal ERASMUS programą parengė ir laimėjo projektą.
Kauną ispanams pasiūlė WASLI
Nors ispanai beldėsi į dar keletą Europos vertėjų centrų, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centras buvo vienintelis, kuris nepabūgo dviejų mėnesių atsakomybės ir rūpesčių naštos už Kanarų salyno jaunimą. Beje, šį kontaktą ispanams pasiūlė Pasaulio gestų kalbų vertėjų asociacija (WASLI).
Lietuvoje kolegos atliko vadinamąją tarptautinių gestų praktiką. Mat jų rengimo programa apima ne tik nacionalinės gestų kalbos mokymąsi, bet ir tarptautinių gestų kursą. Metais trumpiau už lietuvius studijavę jaunuoliai kėlė nuostabą kurtiesiems: jų gestų kalba akivaizdžiai atrodė gera.
Praktika – pagal intensyvią programą
Kaip ispanams pavyksta vos per dvejus metus išugdyti kvalifikuotus specialistus, - ne kartą savęs ir svečių klausinėjo lietuviai. Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė R. Leonavičienė atkreipia dėmesį į faktą, kad keturiems iš penkių stažuotojų gestų kalbos vertėjo diplomas yra antras jų gyvenime. Anot jos, tai nemažai pasako apie žmonių brandą. Na, o branda lemia ir kitokį požiūrį į mokslą bei darbą. Vadovei taip pat imponavo svečių smalsumas: nebuvo tokio dalyko kurčiųjų sistemoje, apie kurį jie nebūtų norėję žinoti daugiau.
Reikia pripažinti, kad 2011 metų pavasaris Lietuvoje svečiams nešykštėjo įvykių įvairovės. Vieną dieną dalyvavę kurčiųjų Amerikos piliečio ir lietuvaitės tuoktuvių ceremonijoje, jau kitą dieną ispanai gilinosi į kasdienio vertimo peripetijas. Dar kitądien stebėjo lietuvių gestų kalbos pamokas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, kartu su kauniečiais vertėjais rengėsi ir stebėtojų teisėmis dalyvavo Lietuvos gestų kalbos vertėjų konkurse, apsilankė Vilniaus kolegijoje, kur rengiami būsimi LGK vertėjai, kurčiųjų mokyklose ir darželyje. Pastarieji vizitai jiems buvo ypač įdomūs – Ispanijoje kurtieji mokomi integruotai ir nemažai vertėjų dėl to dirba mokyklose. Ypač glaudūs ryšiai užsimezgė tarp Kauno ir Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijų bei ispanų vertėjų. Gana ilga stažuotė taip pat leido absolventams apkeliauti visus penkis didžiuosius vertėjų centrus, susipažinti su kiekvieno jų darbo specifika, o atliekamu nuo praktikos laiku - ir nemažai pamatyti. Pvz., Vilniuje jiems buvo sudarytos sąlygos apsilankyti LTV studijoje, kurioje dirba LGK vertėjai.
Skirtumai ir panašumai
Per dvejus studijų metus ispanai, be minėtų dalykų, dar išklauso plastikos ir imituojamosios dainos mokymus ir iš visų dalykų laiko valstybinius egzaminus. Taip pat jiems skaitomas psichologijos kursas, supažindinama su taktilinio vertimo (kurčneregiams) pagrindais. Vis dėlto per pokalbius lietuviams pavyko užčiuopti esminį skirtumą – ispanų programoje mažiau antraeilių mokomųjų dalykų ir studijos intensyvesnės.
Labai dažnai per visą 8 valandų mokymosi dieną būsimi vertėjai šlifuoja tik gestų kalbos įgūdžius. Galbūt čia ir slypi neprastų įgūdžių paslaptis. Bet patys svečiai lietuvių patirtį kelia sau pavyzdžiu. Pirmiausia dėl to, kad ten vertėjai pagal mūsų analogiją esą rengiami „tik“ profesinio mokymo centre. Tai tariamai formuoja labai vidutinį profesijos prestižą visuomenės akyse. Vis dėlto šis teiginys kelia ir tam tikrų abejonių, nes ERAZMUS programos tikslas yra skatinti ES šalių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, tad galbūt specialybės pakopa nėra taip „žemai“, kaip teigia stažuotojai.
Svečiai tikina, kad ne tik rengimo lygis, bet ir mokymosi trukmė jų netenkina – reikia bent dar vienų mokymosi metų ir daugiau praktikų. Iki šiol visi mokymo centro dėstytojai – girdintys asmenys. Tad ispanams šiek tiek pavydu, kad būsimi mūsų vertėjai gestų kalbos mokosi tiesiogiai iš kurčiųjų.
Priešingai nei mūsų vertėjų, Ispanijoje gestų kalbos specialistų atlygis už darbą yra geras, bet darbą gauti išties sunku. Pirmiausia dėl to, kad šalyje gausu tiek sakytinės, tiek gestų kalbos dialektų. Ispanijoje atskiros tarmės turi skirtingas kalbines struktūras. Dėl šios priežasties jaunieji vertėjai žino, kad jų įsidarbinimo erdvė – tik Kanarijos salynas, kuriame kurtieji kalba ta pačia tarme. Norintiems dirbti žemyninėje dalyje gali tekti mokytis iš naujo. Beje, darbo vietų salyne nedaug. Čia ir slypėtų dar vienas atsakymas, kodėl ispanai taip stengiasi išmokti gestų kalbą kuo tobuliau. Dar viena būtina įsidarbinimo pagal specialybę sąlyga – narystė gestų kalbos vertėjų asociacijoje (čia apytikris analogas mūsų vertėjų centrams).
Narystė Europos gestų kalbų vertėjų asociacijoje – tokia buvo būtina sąlyga norint dalyvauti ERASMUS programoje ir vykti tarptautinės praktikos į Lietuvą. Šią teisę įgijo trečdalis absolventų, nes mokslus baigė 15 asmenų grupė (o studijas, beje, pradėjo – 30).
Ispanijos ir jos salynų vertėjų asociacijos yra kurčiųjų draugijos (asociacijos) struktūros dalis. Būtent kurtieji skirsto pinigėlius vertėjų asociacijoms. Apie tai, kokiais kriterijais vadovaudamasi valstybė formuoja vertimo paslaugų biudžetą, jaunieji specialistai informacijos neturi. Bet jie žino, kad už vertimo paslaugos šalyje yra mokama pagal vertimo sritis, t. y. už mokyklose suteiktas paslaugas moka mokslo ministerija, už kurčiųjų aptarnavimą pas gydytojus – sveikatos ministerija ir t. t. Tai, žinoma, nereiškia, kad paslaugų vertę apmoka patys paslaugos gavėjai. Daugiausia ispanai naudojasi nemokamomis paslaugomis, nors šalyje yra teikiamos ir mokamos paslaugos. Nemokamų vertimo paslaugų apimtis iš dalies ribojama.
Parengė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
 |
| Ispanijos gestų kalbos vertėjai svečiuose pas Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentę. |
|
