Naujienos

Vėstanti saulės šiluma, gelstančiais medžių lapais žaidžiantis vėjelis mums primena: vasarai skirtas laikas baigėsi. Neišvengiamai priartėjo ruduo: mokslo metų pradžios, pirkėjų antplūdžio knygynuose bei raštinės prekių parduotuvėse, taip pat mokinių, mokytojų naujų asmeninių pasiryžimų laikas.

Kokių lūkesčių vedami, spausdami delnuose savo atžalų – pradinukų - rankytes, kurčiųjų mokyklų duris rudenį pravėrė tėveliai? Kokios mintys jiems kelia nerimą?

Daugiausia dėmesio – kalbai

Žymi rusų mokslininkė surdopedagogė prof. E.Leongard, gegužės mėnesį viešėjusi Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, daugelio tėvų viltis ir lūkesčius mokyklos atžvilgiu, remdamasi ilgamete patirtimi, apibūdina vienu sakiniu: ,,kad tik jis (vaikas) kalbėtų...“
Šiandien, sparčiai didėjant informacijos kiekiui, žinių kaitai, kai nebeužtenka mokėti vieną užsienio kalbą, suprantamas kasmet didėjantis tėvelių susirūpinimas kurčių vaikų žodinės kalbos įgūdžiais. Kalba svarbi kiekvienai tautai kaip žinių visuomenės įrankis. Ir bendruosiuose švietimo dokumentuose, ir naujausių didaktikos tyrinėjimų ataskaitose, ir lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijoje teigiama: kalbai, kaip instrumentui, dera skirti daugiau dėmesio. Dabartiniu metu visi, taip pat kurtieji, turi įgyti gebėjimą priimti ir perteikti raštu bei žodžiu kuo įvairesnio pobūdžio informaciją.
Remiantis naujomis 2008/2009m.m. pradinio ir pagrindinio ugdymo programomis, pradinėje kurčiųjų mokyklos pakopoje mokiniai mokosi lietuvių kalbos leksikos, nuosekliai aiškinasi fonetinę ir gramatinę jos sandarą, ugdosi rašytinę kalbą, ugdosi gebėjimą elementariai bendrauti su girdinčiaisiais rašytine ir sakytine (pagal individualius gebėjimus jiems įprastose kasdienio gyvenimo ir mokymosi situacijose) kalbos forma. Taip pat ugdosi poreikį nuolat tobulinti gebėjimą suprasti (skaitydami), rašyti lietuvių kalba, pažinti lietuvių tautos kultūrą. Ugdymo procese atsižvelgiama į mokinio klausos sutrikimą bei individualius gebėjimus, o taip pat į kalbinę, kultūrinę ir socialinę patirtį.
Kurtiesiems nėra paprasta ir lengva išmokti lietuvių kalbą, ypač įgyti sakytinės kalbos įgūdžių. Mokslininkių A.Simmons-Martin bei K.G.Rossi teigimu, iš visų vaiko bendrojo vystymosi sričių mokymasis kalbėti yra vienas sunkiausių, bet kartu jis - stebuklingiausias. Jų nuomone, skirtingai nei mokymasis sėdėti, šliaužti, eiti - kalbėti vaikas negali išmokti be glaudaus ryšio su tėvais, be daugelio pavyzdžių ir be kantraus jį supančių suaugusiųjų mokymo. Ypač klausos negalės vaikai. Kurčio asmens gebėjimų komunikuoti žodine kalba lavinimas visada buvo ir lieka vienu svarbiausių surdopedagogikos uždavinių.

Rusų mokslininkės prof. E.Leongard metodika

Siekiant išsamiau supažindinti šalies tėvelius, surdopedagogus ir kitus specialistus, dirbančius su sutrikusios klausos vaikais, su viena unikaliausių žodinės kalbos ugdymo sistemų – autorine rusų mokslininkės prof. E.Leongard metodika - Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Socialines integracijos ir konsultavimo skyrius gegužės 16-18 d. organizavo tarptautinį seminarą ,,Vaikų, turinčių klausos sutrikimą, skaitymo ir rašymo įgūdžių lavinimas“.
Gausus dalyvių – specialistų ir tėvelių - būrys dar kartą paliudijo amžiną šios temos aktualumą mūsų padangėje.

E.Leongard psichologinė ir pedagoginė vaikų, turinčių klausos sutrikimus, kalbinės klausos ir kalbinio bendravimo formavimo ir lavinimo sistema sėkmingai įgyvendinama nuo 1966 metų. Profesorė šioje sistemoje pabrėžia šeimos indėlį, formuojant kurčio vaiko suvokimus bei kalbą, ir bendradarbiavimo tarp surdopedagogo bei tėvų svarbą.
Įdomu, kad darbo šiuo metodu rekomendacijos, taikytos vaikų su sutrikusia klausa ugdymui, daug kuo naudingos ir girdinčių vaikų klausos bei kalbinio bendravimo lavinimui. Lyginamojo klausos ir kalbos tyrimo tarp girdinčiųjų ir vaikų su sutrikusia klausa metu buvo nustatyta, kad, taikant šį metodą, neįgaliųjų girdėti vaikų klausa tampa lyg laike ištęstu girdinčiųjų kalbinio vystymosi modeliu.

Pirmąją seminaro dieną Maskvos valstybinio švietimo darbuotojų tobulinimosi instituto mokslinė bendradarbė prof. E.Leongard, vadovaujanti instituto kurčių ir neprigirdinčių vaikų reabilitacijos ir integracijos grupei, bei jos bendradarbė N.Kurguzkina aptarė svarbiausius darbo pagal šią sistemą momentus: nuolatinis klausos aparato nešiojimas, sąlygų pažinti pasaulį sudarymas, vaiko savarankiškumo lavinimas, tėvų nusiteikimas ir pasirengimas. Taip pat akcentuota, kad kalba – ne tiek tarimo, kiek mąstymo, klausos likučių bei įvairių judesių darnios sąveikos rezultatas.

Šeima vietoj specialiosios ikimokyklinio ugdymo mokyklos pasirinkusi ugdymą pagal E.Leongard sistemą, prisiima didžiulę atsakomybę. Profesorė patvirtino nuomonę, kad nė vienas vaikas negali visavertiškai - dvasine, protine, fizine ir kt. prasme - vystytis be šeimos. Nes joks, net profesionaliausias, surdopedagogas negali vaikui suteikti tokios įspūdžių ir suvokimų apie supantį pasaulį pilnatvės (taip pat dvasinio bei kalbinio bendravimo pilnatvės) tiek, kiek jos gali suteikti tėvai.

Praktinės individualios konsultacijos

Tad per kitas dvi dienas nuo ankstaus ryto iki maždaug 18 val. vakaro Centro Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriuje vyko praktinės individualios konsultacijos tėveliams su vaikais, kurių išankstinėje registracijoje buvo užrašyta net 19.
Maskvoje tokia konsultacija paprastai trunka valandą, tačiau Vilniuje dėl dalyvių gausos kiekvienai šeimai prof.E.Leongard galėjo skirti apie 45 min. Visos konsultacijos, profesorei neprieštaraujant, o tėveliams sutikus, vyko viešai, t.y. visi norintieji galėjo stebėti, kaip šią unikalią kalbos lavinimo sistemą galima taikyti praktiškai. Iš anksto buvo sutarta, kad jei kuris nors iš tėvų norės su vaiku konsultuotis be pašalinių, šis jo parašymas bus išpildytas.

Konsultacijos su vaikais vyko lietuvių kalba, su tėvais – rusų kalba. Pagrindines sąvokas bei minimalų žodyną, reikalingą bendraujant su vaiku, garbaus amžiaus mokslininkė bei jos asistentė buvo iš anksto užsirašiusios ir išmokusios pasakyti lietuviškai.

,,Prof.E.Leongard parodytos individualios konsultacijos – aukščiausio lygio pamoka, gebėjimo užmegzti kontaktą su negirdinčiu vaiku bei sudaryti situaciją, įgalinančią vaiką prabilti pavyzdys“, – sužavėti viešniomis įspūdžiais dalijosi surdopedagogai ir pridurdavo: ,,Tikrai, šimtą kartų geriau yra vieną kartą pamatyti...“

Galimybe dvi dienas nuo ryto iki vakaro stebėti tokio lygio mokslininkės konsultacijas buvo patenkinti ir tėvai. ,.Negaliu teigti, kad mūsų šeima buvo vieningai nusiteikusi dirbti pagal E.Leongard metodą, tačiau tai, ką mes pamatėme, mus nuteikė pozityviai ir suteikė didelę viltį", ,,...dabar man pasidarė daug aiškiau: nereikia vaikų versti ,,mokytis“, svarbu sudaryti sąlygas pažinti pasaulį ir būti šalia, kad paaiškinčiau, kai vaikas paklaus“, – naujais atradimais dalinosi dalyviai.

Viešnių iš Maskvos pristatyta autorinė klausos negalės vaikų kalbinės klausos ir kalbinio bendravimo formavimo ir lavinimo metodika ne vieną tėvelių ar surdopedagogų paskatino rimtai susimąstyti: ar tikrai vaikui esu klausantis ir įsiklausantis partneris? Ar gebu sudaryti palankias sąlygas edukacinei veiklai? Ar vaikui visada įdomu būti su manimi? Ar, būdamas su kurčiu vaiku, kruopščiai apgalvoju kiekvieną žingsnį, žodį, garsą? Ar nerodau blogos nuotaikos, kai vaikui nesiseka?

Šeimos įtraukimas į edukacinį procesą pagal prof.E.Leongard metodiką - puikus šeimos ir vaiko įgalinimo pedagogikos pavyzdys. Tačiau, net ir taikant šį metodą, vaiko su sutrikusia klausa žodinės kalbos ugdymas šeimoje (kokį metodą pasirinkti, sprendžia tėvai) - ilgas ir kruopštus darbas, reikalaujantis begalinio tikėjimo vaiku bei visiško pasitikėjimo surdopedagogu, pasirinkusiu dirbti pagal prof. E.Leongard sistemą.

Beje, atskirų sistemos elementų taikymas praktiškai dar nereiškia, kad pedagogas gali teigti dirbąs pagal E.Leongard metodiką. Teisę dirbti pagal autorinę prof. E.Leongard metodiką įgyja tik baigusieji specialias stažuotes Maskvoje ir turintys tą patvirtinančius pažymėjimus.

Puikus tėvų ir pedagogų partnerystės pavyzdys

Dabar, prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas dar kartą prisiminti prof.E.Leongard mintis, kad tik bendra, glaudi specialistų ir tėvų veikla sudaro sąlygas visaverčiam kurčių ir neprigirdinčių vaikų asmenybės vystymuisi, jų abilitacijai, reabilitacijai ir integracijai į girdinčių žmonių visuomenę.

Tuomet, kai mes, tėvai ir pedagogai, einame išvien, sujungdami jėgas, pagelbėdami vieni kitiems bei bendrai spręsdami problemas ir priimdami sprendimus, galime vaikams suteikti geresnes galimybes tenkinti jų specialiuosius poreikius. Šia prasme seminaras ,,Vaikų, turinčių klausos sutrikimą, skaitymo ir rašymo įgūdžių lavinimas" - puikus tėvų ir pedagogų partnerystės pavyzdys, nes būtent Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus bendrija PAGAVA Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrui pasiūlė idėją - organizuoti žymių Rusijos surdopedagogių teorinį ir praktinį seminarą.

Ugdymas centre

Centras - vienintelė mokymo įstaiga, teikianti vidurinį išsilavinimą šalies vaikams, turintiems klausos sutrikimą. Šioje būsimų raštingų, kompetentingų piliečių kalvėje žinių siekia apie 150 kurčiųjų iš visos Lietuvos, kurie mokomi totaliosios komunikacijos, žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus bei tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
Ugdymo centre vyksta nemokamos individualios klausos, tarties ir kalbos lavinimo pratybos mokiniams, turintiems klausos sutrikimą, taip pat kochlearinių implantų naudotojams, ugdomiems visiškos integracijos būdu, bei jų tėveliams. Mokinių tarties, kalbos ir klausos įgūdžius lavina patyrę, kvalifikuoti specialistai (iš jų net 6 ekspertai).

Lietuvoje specialiųjų mokymo priemonių, tinkamų vaikų su sutrikusia klausa, sakytinės kalbos ugdymui nėra daug. Tad vasaros pradžioje Gestotyros ir leidybos skyriaus išleista Centro surdopedagogų - ekspertų L.Geleževičiaus ir M.Pošytės - mokomoji priemonė ,,Sakytinės kalbos mokymas“ yra gera dovana naujų mokslo metų pradžiai. Priemonę sudaro dvi dalys: ,,Pratybos“, skirtos praktiniam darbui, formuojant vaikų, turinčių klausos sutrikimą, taisyklingą kalbos garsų, skiemenų, žodžių tarimą, bei ,,Mokytojo knyga“, kurioje aptariamas tarties mokymo turinys, mokymo metodai ir principai.

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro, kaip ir kiekvienos mokyklos, misija – tapti vaiko, tėvų ir su vaiku dirbančių pedagogų įgalinimo institucija. Ar galime tikėtis geresnių rezultatų ugdant vaikų žodinę kalbą, jei ir šiais mokslo metais šioje trijų dėmenų grandinėje vieno jų trūktų?


R.VYŠNIŪNIENĖ
LKNUC surdopedagogė

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre viešėjo žymi rusų mokslininkė surdopedagogė prof. E.Leongard (iš dešinės) ir jos bendradarbė N. Kurguzkina.