Naujienos

Lapkričio 20 dieną Šv. Kazimiero g. 3 patalpose susirinkę vertėjų centrų atstovai įkūrė Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociaciją (LGKVA). Faktiškai vienbalsiai asociacijos prezidente išrinkta Kauno AGKVC direktorė Ramunė Leonavičienė. Taip pat suformuota 5 narių asociacijos valdyba bei 3 narių revizijos komisija.

Nuo idėjos iki gimimo – 4 metai

Pirmasis profesinis sambūris mūsų sistemoje brandintas ilgai – faktiškai 4 metus. R. Leonavičienė prisiminė, kad grupė Lietuvos pasiuntinių, 2005 m. gruodį nuvykusių į Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacijos (WASLI - angliškai) steigiamąjį suvažiavimą Pietų Afrikos Respublikoje, deklaravo, kad Lietuvoje kuriama nacionalinė gestų kalbos vertėjų asociacija. Deja, jos dėl daugelio priežasčių, o galbūt ir sumanytojų iniciatyvos stokos nepavyko įregistruoti nei 2006 m., nei 2007 m. Pamažu iniciatyva išsprūdo iš vilniečių rankų (idėja - Vilniaus AGKVC direktoriaus Dainiaus Jakučio; jis buvo išrinktas dar neįregistruotos asociacijos vadovu) ir perkeliavo į Kauną. Čia 2008 m. įvyko dar vienas susirinkimas, bet ir jo rezultatų nevainikavo asociacijos įsteigimas. Paaiškėjo, kad įstatų be profesionalių teisininkų pagalbos paruošti nepavyks. Teko dar luktelėti.

Šį vėlyvą rudenį į steigiamąjį suvažiavimą susirinkę vertėjai rankose jau laikė patvirtintus įstatus ir galėjo diskutuoti dėl jų turinio.

Prezidentės vizija

Į prezidento pareigas pasiūlyta tik viena kandidatūra – Ramunės Leonavičienės. Dėl jos tinkamumo apsispręsta slapto balsavimo būdu. 43 biuleteniuose buvo įrašyta kaunietės pavardė, viename – kito asmens. Ką tik išrinkta asociacijos vadovė pristatė asociacijos veiklos viziją.

Pasak kalbėtojos, šiuo metu Lietuvoje dirba apie 100 vertėjų. Tai labai mažas profesionalų būrys, todėl jį lengva ignoruoti. Niekam nerūpi, kad gestų kalbos vertėjų darbas sunkus fiziškai, psichologiškai, reikalauja pasirengimo ir žinių iš įvairiausių sričių – visuomenė ir atsakingos žinybos apie darbo pobūdį nieko nežino. Asociacija nori būti ta organizacija, kuri sieks apginti vertėjų interesus. Stengsis atitinkamas žinybas ir organizacijas susodinti prie apskritojo stalo ir priversti geriausių sprendimų ieškoti kartu, dalyvaujant ir patiems vertėjams.

LGKVA rūpinsis patirties perėmimu iš kitų nacionalinių vertėjų asociacijų. Kam tai reikalinga? Dirbdami tik savo šalyje vertėjai susitaiko su daugybe keistumų. Pvz., teikia paslaugą lietuje, šaltyje, verčia, kai kalbėtojas pusę teksto pasako, o pusę parodo gestais, verčia, kai girdi tik dalį teksto ir t.t. Susitikus ir pabendravus su kolegomis, kurį laiką stebėjus jų darbą aiškiau galima suvokti savo teises ir pareigas, pritaikyti gerąją patirtį. Tai antrasis asociacijos ateities uždavinys.

Asociacija sieks sudaryti sąlygas vertėjams kelti kvalifikaciją. Rudenį Taline vykusioje Europos gestų kalbos vertėjų asociacijos ??(EGKVA, EFSLI – angliškai) konferencijoje konstatuota, kad Rytų Europos šalių vertėjai nepakankamai moka anglų kalbą, todėl praranda galimybę tobulėti. Nuo šiol EGKVA stengsis, kad jos organizuojamose sueigose šalia anglų kalbos būtų vartojama ir rusų kalba. Taip pat Lietuvai pasiūlė 2011 m. tradicinę EGKVA mokomąją vasaros stovyklą surengti mūsų šalyje, o 2013 m. – gal net ir EGKVA konferenciją. Tai leistų mūsų vertėjams sutaupyti daug lėšų (niekur nereikėtų vykti) ir gausiu būriu dalyvauti renginiuose.

Naujoji organizacija iškėlė dar vieną uždavinį – siekti, kad būtų organizuotos neakivaizdinės lietuvių gestų kalbos vertėjų studijos. Šalyje yra nemažai vertėjų, turinčių didelį darbo stažą, bet profesionalais jie nelaikomi vien dėl to, kad neturi reikiamo diplomo.

Ketinama pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos kurčiųjų draugija. Anot kalbėtojos, mes turime ir norime žinoti, ko iš mūsų tikisi paslaugos gavėjai kurtieji.

Štai Vilniaus ir Kauno centrai turi kurčius pavaduotojus, keliančius šių centrų vertėjų kvalifikaciją. Atokiuose rajonuose dirbantys vertėjai apie nuolatinį ar periodišką tobulinimąsi net negali svajoti. Tikimasi rasti būdų ar modelių, kuriuos taikant sušvelnėtų minėti skirtumai.

Asociacija tvirtai apsisprendusi tapti tikrąja Europos ir pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacijų nare bei įsitraukti į kitų giminingų organizacijų veiklą.
Valdybos rinkimai

LGKVA valdyba suformuota iš 5 didžiausiuose šalies miestuose veikiančių centrų vertėjų. Iš mažųjų vertėjų centrų arba iš savivaldybėse dirbančių vertėjų į valdybą atstovų nerinkta. Savo atstovą kiekvienas miestas siūlė pats. Į valdybą išrinktos: Vilma Šteiner (Vilnius), Jolanta Sibik (Kaunas), Raimonda Vaičeliūnienė (Panevėžys), Gintė Vaitkuvienė (Šiauliai), Virga Zabalevičiūtė (Klaipėda).

Nario mokestis ir revizijos komisija

Diskutuojant apsispręsta dėl stojamojo ir nario mokesčio. Abu jie bus po 20 litų. Taip pat nario mokestis gali būti mokamas ir kitu būdu – skiriant į asociacijos iždą 1 proc. kasmetinio fizinių asmenų pajamų mokesčio. Vilniaus AGKVC direktorius D. Jakutis informavo, kad 2006 m. Šventosios konferencijoje jau buvo renkamas nario mokestis. Iš 28 renginyje dalyvavusių narių tada buvo surinkta 840 litų, kuriuos jis pažadėjo perduoti asociacijai.

Asociacijos pajamų ir išlaidų kontrolei ir įstatuose numatytų veiklų vykdymo priežiūrai atlikti išrinkta revizijos komisija: Larisa Šibakovska (Vilnius), Vijolė Tadaravičienė (Kaunas), Ramūnas Maciulevičius (Šiauliai).

Valdymo organui skirta darbų

Suvažiavimo delegatams pasirodė priimtinas posėdžio pirmininko R. Maciulevičiaus siūlymas pastabas ir siūlymus įstatams taisyti svarstyti jau kitame suvažiavime. Preliminarus kito susirinkimo laikas – pirmasis kitų metų pusmetis. Nauja valdyba ir prezidentė turės nemažai paplušėti. Jos gavo įpareigojimą ne tik susisteminti pastabas, kurios bus pateiktos įstatams, bet iki kito renginio parengti asociacijos veiklos gaires ir naujų narių priėmimo bei turimų lėšų naudojimo tvarkas ir teikti visa tai suvažiavimui svarstyti.

Europos patirties sklaida
Antroji renginio dalis buvo skirta gerosios užsienio šalių patirties sklaidai. Pranešimus šia tema perskaitė kauniečiai R. Leonavičienė, Arūnas Bražinskas, Dalė Nevardauskienė, Jolanta Sibik. Kalbėtojai dalinosi pastarųjų EGKVA konferencijų Olandijoje ir Estijoje metu išgirsta informacija.


Rytų Europa vertėjo darbą įsivaizduoja savaip
Pasirodo, dideliais darbo krūviais, nebūdingomis vertėjams funkcijomis ir neproporcingai mažais atlyginimais „garsėja“ viso vadinamojo Rytų Europos bloko šalys. Štai Lenkijoje gyvena 40 tūkst. gestų kalbą vartojančių piliečių. Jiems aptarnauti turima vos 200 gestų kalbos vertėjų. Čekams, kaip ir lietuviams, vis dar normalu, kad vertėjai imasi jiems nebūdingų funkcijų: paslaugos gavėjams tampa socialiniais darbuotojais, mokytojais, pagalbininkais, tėvais. Žodžiu - „supermenais“.

Tausoti save
Visi kalba, kad vertėjų darbas sunkus. Olandai tai pasistengė įrodyti faktais. Jų mokslininkai nustatė, kad valandą į gestų kalbą verčiantis asmuo padaro 4000 sąnarių judesių. Štai kodėl Europos gestų kalbos vertėjų asociacija (EGKVA) bando suformuoti naują, tausojantį požiūrį į vertėjo darbą: vertimo metu būtinai skelbti pertraukų, neversti nepalankiomis sąlygomis (pvz., buvo aiškinama, kaip kenksminga kalbėti telefonu nulenkus galvą ant peties ir tuo pat metu versti) ir kt.

Yra Europoje šalių, kuriose vertėjams apmokamos baseino paslaugos, jogos užsiėmimai. Nustatyta, kad plaukiojimas – puiki relaksacijos forma pavargusiems sąnariams. Jogos pratimai palaiko taisyklingą laikyseną, atpalaiduoja psichologiškai.

Versti – tai nereiškia bėgti
Kad vertėjai suprastų, kad nėra gerai krautis visų iš eilės darbų, EGKVA konferencijos Taline metu buvo rodomas komiškas filmukas apie daug darbo turinčią, bet blogai ir gerai dirbančią gestų kalbos vertėją. Jį galėjo suvažiavimo metu pamatyti ir mūsų vertėjai. Vėliau N. Mackevičienė klausė renginio organizatorių: „Vis dėlto kaip protingai suplanuoti vertėjui savo darbotvarkę, jeigu darbus jam skirsto kiti?“.

Atsakymo esmė – kad ir kaip būtų sunku, pasitarus su savo sąžine išmokti kartais pasakyti „ne“. Vertėjo darbotvarkė turi būti tokia, kad vertimas nebūtų bėgimas. Paslaugos gavėjas visada tikisi tik kokybiškos paslaugos. Didelės apimtys – kokybės nedraugai. Gavęs nekokybišką paslaugą kurčiasis užmirš rodytas vertėjo pastangos padėti, jaus tik apmaudą dėl prasto vertimo.


Neprisiimti nebūdingų funkcijų
Kurčiasis pranešėjas priminė vertėjams seną tiesą: nesistenkite kurčiajam padėti per daug. Tai jam gali trukdyti tobulėti. Vertimo metu nesikiškite į pokalbį, net jei paslaugos gavėjui kažkas bando įbrukti neteisingą požiūrį. Pvz., pabrėžia visus kochliarinių implantų privalumus, bet nutyli trūkumus. Tik baigęs darbą vertėjas, jau neutralioje aplinkoje kurčiajam gali atsargiai išdėstyti savo nuomonę.


Praktikuoti pokalbius su kolegomis ir kurčiaisiais
Po emociškai sunkių vertimų vertėjai raginami išsikalbėti su patikimais, psichologiškai artimais kolegomis. Tai taip pat savęs tausojimo būdas. Juk kartais išgirsta informacija, patirtos neigiamos emocijos gali labai išsekinti. Teigiama, kad visiškai suprasti vienas kitą gali tik tos pačios profesijos atstovai.

Rekomenduojami profesiniai pokalbiai su kurčiaisiais.

Linkėjimai tobulėti ir mažiau nerimauti

Pasikeisti vertėjams ir pailsėti – tai ne žemo profesionalumo požymis, tai normali praktika, drąsina savo narius EGKVA. Taip pat kviečia mokytis naujovės – darbo poroje. Ir čia pat primena: nuolat turtinkite savo žodyną, kaupkite gyvenimišką patirtį. Tuomet lengvai pakelsite net sudėtingiausius jūsų daliai skirtus profesinius iššūkius.

Visus į Lietuvą parvežtus naudingus patarimus vertėjams galima būtų susieti su A. Bražinsko žodžiais renginio pabaigoje: „Linkiu jums susidraugauti su savo darbu“.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Asociacijos valdyba suformuota iš 5 , o revizijos komisija – 3 narių.	Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos steigiamojo susirinkimo dalyviai asociacijos prezidente vieningai išrinko Kauno AGKVC direktorę Ramunę Leonavičienę.