|
1951 metais buvo įkurta Tarptautinė kurčiųjų federacija. Būtent tada pirmojo Pasaulinio kurčiųjų kongreso dalyviai nusprendė standartizuoti gestų kalbas. Šios savotiškos „gestų esperanto“ kalbos prireikė todėl, kad kurčiųjų problemoms skirtuose kongresuose, konferencijose, simpoziumuose kartu su laringologais, audiologais, inžinieriais, pedagogais, psichologais, mokslininkais, gestų kalbos, istorijos ir kultūros tyrinėjais bei kitais specialistas dalyvauja ir kurtieji visuomenės veikėjai iš įvairių šalių, kurie sudaro didžiąją tokių renginių dalyvių dalį.
Pagal Tarptautinės kurčiųjų federacijos užsakymą buvo sudaryta ekspertų grupė. Per ketvirtį amžiaus įvairių šalių nacionalinių gestų panašumo pagrindu buvo sukurta Tarptautinė gestų kalba (buvo atrinkti ir įtvirtinti panašūs įvairių Europos šalių gestai).
Pirmasis Tarptautinis gestų kalbos (Gestūno) žodynas, kurį sudarė 300 gestų, buvo išleistas 1965 metais. 1973 metais Tarptautinė kurčiųjų federacija išleido papildytą gestų kalbos žodyną, o trečiąjį šio žodyno leidimą 1975 metais sudarė jau 1500 gestų.
1975 metais Vašingtone įvyko VII-asis Tarptautinis kurčiųjų problemoms skirtas kongresas. Jo metu buvo priimta ir patvirtinta Tarptautinė kurčiųjų kalba (anglų kalba – International Sign Language, gestuno), kartu su anglų ir prancūzų – oficialiomis Tarptautinės kurčiųjų federacijos kalbomis.
Šiandien tarptautinių Europos kurčiųjų susitikimų, simpoziumų ir konferencijų metu vartojama tarptautinė gestų kalba. Be abejo, gestūno įsisavinimas ir tobulinimas reikalauja daugelio metų sunkaus darbo.
Ypatumai
Būtina pažymėti, kad vartojant gestūną iškyla tam tikrų problemų:
• nė viename iš išleistų žodynų neaprašyti gramatiniai sistemos pagrindai;
• neatskleistas gestų vartojimas kontekste;
• nepaaiškinti dirbtiniai naujos kalbos formavimo principai;
• žodyno leksika buvo paremta išskirtinai keturiomis gestų kalbomis – britų, italų, amerikiečių ir rusų;
• žodyne nėra gestų iš Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos nacionalinių gestų kalbų.
Tarptautinė gestų sistema
Tarptautinė gestų sistema – tai neformalus kurčiųjų iš skirtingų pasaulio šalių bendravimas. Galima teigti, kad skirtingai nuo gestūno, tarptautinė gestų sistema atsirado ir vystėsi naūraliu būdu.
Tarptautinės kurčiųjų federacijos ekspertų grupė atliko tyrimą, bandydama nustatyti bendravimo su užsienio gestų kalbos vartotojais strategijas. Buvo pažymėta, kad vartojami „natūralūs“ ir ikoniniai gestai, daugybė pakartojimų, naudojami piešiniai ir užrašai, gramatiniai ir leksiniai gimtųjų gestų kalbų elementai, ir buvo prieita išvados, kad kuo geriau kurčiasis moka nacionalinę gestų kalbą, tuo lengviau jam sekasi ir tarptautinė komunikacija.
Iš rusų kalbos vertė Ieva Vanagaitė
Šaltinis http://blogs.iatp.by/deaflife/2010/02/
|
