|
2011 m. lapkričio 13-26 d. Lietuvos gestų kalbos vertėjų centrų atstovai vyko į stažuotę Švedijoje, Orebro ir Stokholmo miestuose. Vizito tikslas – susipažinti su Švedijos gestų kalbos vertimo paslaugas teikiančiomis organizacijomis. Stažuotė buvo svarbiausia Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos kartu su partneriais vykdyto projekto „Gestų kalbos vertėjai tiesia tiltus tarp dviejų kalbų“ dalis.
Orebro miestas – didžiausia kurčiųjų telkimosi vieta
Čia šiuo metu gyvena apie 1300 kurčiųjų. Tai pati didžiausia kurčiųjų susitelkimo vieta Švedijoje. Atitinkamai Orebro mieste daugiausia dirba ir gestų kalbos vertėjų – 150. Iš šio skaičiaus 93 vertėjai dirba valstybiniame vertėjų centre, o kiti – privačiose agentūrose. Lietuvos pasiuntiniams ypač magėjo sužinoti apie vertėjų darbo valstybiniame ir privačiame sektoriuje ypatumus.
Daug privatumo ir rūpinimosi darbo sąlygomis
Pirmoji stažuotės savaitė prasidėjo valstybiniame gestų kalbos vertėjų centre Tolkcentralen. Projekto dalyviai buvo supažindinti su gestų kalbos vertėjų ir Orebro apskrities Švedijos kalbos tarybos darbo specifika. Vertėjai turėjo galimybę stebėti, kaip teikiama vaizdo skambučių paslauga, kurią švedai vadina VRS (Video relay service). Tai reiškia, jog kurtieji ar turintys klausos sutrikimų asmenys, naudodamiesi 3G mobiliaisiais telefonais arba internetine kamera, gali nuotoliniu būdu bendrauti su girdinčiaisiais gestų kalba per vertėją. Vertėjai VRS paslaugas teikia pasikeisdami. T. y. visi vertėjai turi iš eilės budėti centre ir, sulaukę kurčiojo skambučio, suteikti jam vertimo paslaugą. VRS paslaugos teikiamos Tolkcentralen pastate. Vertėjai verčia kambariukuose, kuriuose yra kompiuteris, ausinės ir garsiakalbis (bendrauti su girdinčiuoju). Kiekvienas vertėjas turi pranešimų gaviklį, kuris paskambinus kurčiajam suskamba, todėl vertėjui nebūtina visą laiką sėdėti VRS kambaryje, kuriame ir teikiamas vaizdo vertimas.
Lietuvos vertėjus sužavėjo Tolkcentralen jaukumas ir darbo atmosfera. Centre yra skėčių, lietpalčių, dviračių, kuriais prireikus galima laisvai naudotis. Yra poilsio erdvių, virtuvė su visa įranga, biblioteka, kompiuterių kambarys ir net rakinamas kambariukas, kuriame vertėjai gali privačiai pasikalbėti ir išspręsti konfliktą ar iškilusią problemą. Tolkcentralen vykdoma griežta vertėjų privatumo politika. Jei kurčiasis ateina užsisakyti paslaugos, jis gali užeiti tik į priimamąjį ir ten susitarti dėl vertimo. Jei kurčiasis pageidauja, su vertėju gali užeiti į šalia priimamojo esantį kambariuką ir ten privačiai pasikalbėti. Bet kurtieji negali užeiti į bet kurią kitą, išskyrus minėtas, centro patalpą.
Taip pat lietuviams patiko, kad švedų vertėjai kartu pusryčiauja. Per mėnesį jie moka apie 50 kronų, už kuriuos Tolkcentralen užsako bandelių, kavos ir visi rytais susėda virtuvėlėje.
Privačios gestų kalbos vertimo paslaugos
Paskui stažuotė buvo perkelta į dvi privačias gestų kalbos vertėjų agentūras Teckenforradet ir Neriketolkarna.
Privačiuose centruose dirba nuolatiniai arba laisvai samdomi vertėjai. Kiekvienais metais sudaromas privačių vertėjų centrų sąrašas. Jame pirmą vietą užima centras, kuris pasiūlo pigiausias vertimo paslaugas, antrą vietą užima šiek tiek brangesnis ir t. t. Kai vertimo užsakymų yra daug ir Tolkcentralen pritrūksta vertėjų, jis kreipiasi į privačius vertėjų centrus pagal sudarytą kainų sąrašą. Pirmiausia kreipiamasi į pigiausias paslaugas teikiantį vertėjų centrą. Jeigu jame užimti visi vertėjai, Tolkcentralen kreipiasi į antrą pagal pigumą privatų centrą,, jei laisvų vertėjų nėra ir ten, kreipiasi į trečią ir t. t. Tai yra privatiems vertėjų centrams užsakymus skiria valstybinis Tolkcentralen vertėjų centras. Privačių centrų vertėjų paslaugos kurtiesiems yra nemokamos, jei jie kreipiasi į Tolkcentralen. Jei kurčiasis kreipiasi tiesiai į privatų vertėjų centrą, jis turi už vertimo paslaugą susimokėti pats. Tačiau tokia praktika nėra paplitusi. Taigi visos vertimo paslaugos kurtiesiems yra nemokamos, nebent jie kreipiasi tiesiai į privatų vertėjų centrą.
Privatūs vertėjų centrai nėra patenkinti sąrašo pagal pigumą sistema, nes norėdami gauti daugiau užsakymų jie turi mažinti paslaugų kainas. Privatūs vertėjai norėtų, kad kurtieji galėtų kreiptis tiesiogiai į juos (ne per Tolkcentralen) ir, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų skaičių, gauti finansavimą tiesiogiai iš valstybės.
Vertėjų rengimas
Ypač didelį įspūdį lietuvių gestų kalbos vertėjams padarė gestų kalbos vertėjų ir kurčneregių vertėjų mokykla Fellingsbro Folkhögskola. Projekto dalyviai turėjo galimybę pabendrauti su akla vertėjų mokymo vadove Linda Erikson. Moteris jiems papasakojo apie kurčneregius, darbo su tokiais žmonėmis specifiką ir kurčneregių vertėjų rengimą. Mūsų vertėjai galėjo apžiūrėti vertėjų mokymo įrangą. Taip pat buvo sudarytos sąlygos diskutuoti su mokyklos absolventais apie mokymo programas Švedijoje bei Lietuvoje ir jas palyginti.
Vertėjų mokymo programa Orebro mieste trunka ketverius metus. Pirmus metus būsimi vertėjai supažindami su kurčiųjų kultūra, vertimo metodika. Antrais mokymo metais prasideda praktinis gestų kalbos mokymas. Po dvejų mokslo metų vyksta egzaminai, nuo jų rezultatų priklauso, ar studentas gali mokytis toliau, ar jam bus išduotas pažymėjimas apie išklausytą dvejų metų gestų kalbos kursą, ar bus siūloma rinktis kitą specialybę. Trečiais ir ketvirtais mokslo metais yra dėstoma vertimo technika, mokoma vertimo metodų, atliekama praktika.
Čia Orebro universiteto doktorantė Kamila Vornik (Camilla Warnicke) pristatė savo mokslinį tyrimą apie gestų kalbos vertėjų teikiamas VRS vertimo paslaugas. Šis tyrimas yra svarbus, nes padeda gerinti VRS vertimo paslaugų kokybę.
Pasiteisinusi kurčiųjų integracijos idėja
Mūsų atstovus sudomino vienos Kultūros mokyklos mokytojos iniciatyva. Jos pastangomis klausos sutrikimų turintys vaikai pernai buvo pakviesti dalyvauti Kultūros mokyklos Teckensprakig Kulturskola veikloje. Šioje mokykloje tiek girdintys, tiek kurti ir neprigirdintys vaikai per šešis mėnesius gali išbandyti save įvairiose meno srityse: piešti, šokti, groti, vaidinti muzikiniame teatre ir kt., o vėliau pasirinkti ir tęsti pamėgtą kryptį. Su šios mokyklos veikla supažindino direktorė Anika Anderson (Annica Andersson) ir kurčia darbuotoja Elin Zekrison (Elin Zackrisson).
Intriguojantys Stokholmo vertėjų mokyklos pirmadienio susitikimai
Viešnagė Švedijos sostinėje prasidėjo vizitu į dar vieną iš septynių Švedijoje veikiančių gestų kalbos vertėjų ir kurčneregių vertėjų mokyklų Sodertorns Folkhogskola. Švedų kalbos ir gestų kalbos mokytoja Erika Landkvist (Erikos Lundquist) supažindino su savo mokyklos ketverių metų vertėjų rengimo programa. Reikia pripažinti, kad ši programa šiek tiek skiriasi nuo atitinkamos Orebro mieste mokyklos programos.
Lietuvos vertėjus intrigavo pirmadienį vykstantys mokyklos bendruomenės susitikimai. Juose dėstytojai pristato studentams naujausią literatūrą apie gestų kalbą, kultūrą ir pan. Studentai pasakoja apie mokyklos gyvenimą, pristato savo veiklą, vykstančius projektus ir pan., bet svarbiausia, kad visi bendrauja gestų kalba. Kartais pristatymas vyksta žodine kalba, kad studentai galėtų versti poromis.
Ketvirto kurso studentai pirmadienio susitikimus verčia kurčneregiui dėstytojui. Susitikimus filmuoja patys studentai, o vėliau aptarinėja, kaip visi pasirodė. Taigi vyksta nuolatinis vertimas, nuolatinė praktika, nuolat bendraujama gestų kalba, studentai pratinami prie viešumo, scenos. Visi studentai apsirengę kaip tikri vertėjai – juodai.
Gestų kalba rūpinamasi valstybiniu lygiu
Į stažuotės programą buvo įtrauktas ir susitikimas su Švedijos kalbos ir tautosakos instituto Kalbos taryba. Čia lietuviai susipažino su Švedijos kalbos politika, tautinių mažumų kalbomis ir daugiau sužinojo apie švedų gestų kalbą. Tai patariamoji institucija, todėl jos priimti nutarimai nėra įforminami teisės aktais. Kurtiesiems ji svarbi dėl to, kad atsakinga už švedų gestų kalbos plėtrą. Taryba renka visus su švedų gestų kalba susijusius dokumentus, tyrinėja kurčių vaikų galimybes vartoti gestų kalbą, skleidžia informaciją apie kurčiuosius ir gestų kalbą bei puoselėja mintį, kad ateityje kurtieji galėtų patys rinktis vertėją ir t. t. Trumpai tariant, taryba vykdo švedų gestų kalbos politiką.
Čia gauta ir įdomios statistikos. Pvz., Švedijoje kalbama apie 200 kalbų. Valstybinė kalba yra švedų, ją vartoja 8 mln. asmenų. Didžiausia lingvistinė mažuma yra suomiškai kalbantys žmonės, kitos pripažintos mažumų kalbos yra samių, jidiš ir romų. Mažumų kalbos turi regioninės kalbos statusą. Švedų gestų kalba nepatvirtinta kaip mažumos kalba. Švedijoje gyvena apie 12 000 žmonių, vartojančių švedų gestų kalbą. Šiai grupei priskiriami ne tik kurtieji, bet ir girdintys kurčiųjų šeimos nariai, kolegos ir kiti žmonės, vartojantys gestų kalbą.
Viešnagė Švedijos kurčiųjų asociacijoje
Apie asociacijos indėlį kurčiųjų bendruomenei papasakojo darbuotoja Ingela Džekobson (Ingela Jacobsson). Kurčiųjų asociacija sukurta kurčiųjų, jai vadovauja kurtieji. Nuo 2000 m. organizacija bendrauja su televizija. Kurčiųjų asociacijoje yra galimybės išversti įvairias aktualijas: įstatymų pakeitimus, naujienas ir pan. bei paskelbti jas internete. Asociacija leidžia kurčiųjų laikraštį DÖvas. Jis pasirodo 8 kartus per metus. Kurčiųjų asociacija glaudžiai bendradarbiauja su kitomis neįgaliųjų asociacijomis.
Stokholmo universiteto Gestų kalbos katedroje
Stažuotė baigėsi vizitu į Stokholmo universiteto Kalbotyros fakulteto Gestų kalbos katedrą. Nuo 1970 m. čia atliekami švedų gestų kalbos tyrimai, daugiausia skirti kalbos struktūrai aprašyti. Nuo 1972 m. atliekami švedų kalbos lingvistiniai tyrimai.
Čia gestų kalba dėstoma dviem lygiais: vyksta švedų gestų kalbos paskaitos pradedantiesiems, o šį dalyką išklausę gali stoti į tolesnes studijas ir studijuoti gestų kalbą kaip lingvistai.
Stokholmo universitetas siūlo vienintelę švedų gestų kalbos doktorantūros programą. Stokholmo universitete yra grupė, rengianti švedų gestų kalbos žodynus, kurie dedami į internetą ir yra prieinami visai kurčiųjų bendruomenei. Taip pat čia atliekami tyrimai apie tai, kaip kurti vaikai mokosi rašytinės ir šnekamosios kalbos.
Apie universitete veikiančius su gestų kalba susijusius skyrius (gestų kalbos sk., švedų kalbos kaip antrosios kalbos kurtiesiems sk., švietimo ir mokymo sk.) ir elektroninius žodynus lietuviams papasakojo katedros profesorė Ana Lena Nilson (Anna-Lena Nilsson). Taip pat ji supažindino su savo daktaro disertacijos tyrimu ,,Švedų gestų kalbos tyrimas. Referentas, reali erdvė ir vertimas“.
Buvo surengtas susitikimas su universiteto vertėjais ir laisvai samdomų gestų kalbos vertėjų asociacijos Tolkledarna prezidente. Jie papasakojo apie vertėjų darbą universitetuose, apie samdomų vertėjų politiką Stokholmo mieste ir jo apylinkėse.
Apie vertėjus, dirbančius universitetuose
Stokholmo universitete dirba 17 nuolatinių ir 20 papildomų vertėjų. Šis universitetas kontroliuoja vertimą kurtiesiems visose aukštojo mokslo įstaigose. Jei į kitą universitetą įstoja kurčiasis, apie tai informuojamas Stokholmo universitetas. Vertėjų darbą kontroliuojantis personalas siunčia vertėją iš Stokholmo universiteto į kitą universitetą, kad kurčiasis studentas gautų vertimo paslaugą. Studentui nereikia pačiam rūpintis vertėju.
Universitetuose verčia patys geriausi vertėjai, jų atranka labai griežta. Jei nori kandidatuoti į laisvai samdomo vertėjus universitete, turi išlaikyti labai sunkų testą. Reikia puikiai mokėti ne tik gestų, bet ir švedų, anglų kalbas. Kitų kalbų mokėjimas – privalumas.
Kai studentas stoja į universitetą, anketoje jis pažymi, kad nori gauti gestų kalbos vertėjo paslaugas. Universiteto vertėjai, gavę informaciją apie naują kurčiąjį studentą, sužino, kokius dalykus jis klausys, tada parašo visiems būsimiems kurčiojo dėstytojams apie tai informuojantį laišką. Šis laiškas yra išankstinis perspėjimas dėstytojui. Artėjant pirmai paskaitai kurčiajam paskirtas vertėjas (tai priklauso nuo to, kuris vertėjas labiausiai tinka, kuris labiausiai išmano tam tikrą dalyką) išsiunčia antrą laišką dėstytojams, prašydamas, esant galimybei, pateikti paskaitos medžiagą (skaidres ar pan.). Gavęs medžiagą vertėjas ruošiasi paskaitai.
Svarbu tai, kad vertėjas neturi teisės perduoti dėstytojo medžiagos kurčiajam studentui. Vyksta daug daktilinio vertimo (žodinis vertimas rodant pirštų abėcėle). Taip vertėjas stengiasi informaciją perduoti kuo tiksliau.
Vertėjas niekada neverčia kurčiajam studentui raštu (t. y. paskaitų nekonspektuoja), nors Lietuvoje tokia praktika dažna.
Švedijoje gestų kalbos vertėjo profesija nėra prestižinė
Studijas baigęs vertėjas gauna apie 19 000 kronų per mėnesį. Atlyginimas kyla priklausomai nuo stažo, užsienio kalbų mokėjimo ir pan. Privatūs vertėjai uždirba šiek tiek daugiau nei valstybinio sektoriaus, bet tai priklauso nuo konkretaus vertėjo. Vertėjo specialybė Švedijoje nėra prestižinė, šią specialybę dažniausiai renkasi moterys.
Parengė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
Ieva ČEREŠKAITĖ
 |
| Projekto „Gestų kalbos vertėjai tiesia tiltus tarp dviejų kalbų“ dalyviai. |
|
