Naujienos

Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyrius liepos 3 d. paminėjo penkerių metų sukaktį. Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyrius (toliau – GMPRS) 2006 m. buvo įsteigtas Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. Jis yra sudėtinė šio ugdymo centro dalis. Šiuo metu skyriuje įsteigtos 8 darbo vietos (skirti 2 kabinetai) ir dirba 8 žmonės, skyriaus darbuotojai turi galimybę naudotis profesionalia filmavimo(si) studija, kuri yra įrengta LKNUC patalpose.

Darbuotojų kolektyvas

Dabar ir mes patys, GMPRS darbuotojai, juntame, kad esame tikras, jau „ūgtelėjęs“ kolektyvas. Kiekvieną čia dirbantį žmogų galima apibūdinti kaip nuolat siekiantį vis didesnės kompetencijos – dalis darbuotojų dirbdami GMPRS pabaigė aukštuosius mokslus, kita dalis – studijuoja šiuo metu. Visi dalyvauja su kurčiųjų ugdymu, švietimu ir lietuvių gestų kalbos mokymu susijusiose veiklose. Dabartiniai skyriaus darbuotojai – Ieva Čirbaitė, Mantė Grikpėdytė, Nijolė Pivorienė, Ieva Pečiulytė, Rasa Kaunelytė, Vaida Baniackaitė, Milda Pošiūtė-Žebelienė, Tomas Kuzminskis ir Vaida Ivanauskienė (šiuo metu Vaida I. yra vaiko priežiūros atostogose).

GMPRS vedėja – Ieva Čirbaitė, atsakinga už visų skyriaus projektų sklandžią vykdymo eigą ir rezultatus. Ji skyriuje dirbo nuo pirmosios įsteigimo dienos. Pradžioje – kaip gestų kalbos aprašų rengėja, vėliau buvo paskirta mokymo ir metodinių priemonių rengimo specialiste, nuo 2007 m. – vedėja. Dirbdama pabaigė gestų kalbos studijų programą Vilniaus kolegijoje ir įgijo vertėjo-referento kvalifikaciją. Šiuo metu studijuoja Mykolo Romerio universitete.

Vienas svarbiausių skyriaus projektų – Lietuvių gestų kalbos žodyno pildymas ir tobulinimas. Žodyno duomenų bazės sukūrimą iniciavo lietuvių gestų kalbos tyrėjas Mantrimas Danielius. Tačiau mažai kas žino, kad didžiausią lietuvių gestų kalbos leksinių vienetų kaupimo ir sisteminimo darbų dirba „mažosios bitės darbininkės“ – GMPRS skyriaus darbuotojai. Šiuo metu žodyną pildo ir tobulina Nijolė Pivorienė, Ieva Pečiulytė, Rasa Kaunelytė, video medžiagą žodynui montuoja Tomas Kuzminskis. Šie kurtieji – ne tik atsakingai dirba savo darbą, bet yra ir tikrai įvairiapusės asmenybės, pvz., Nijolė Pivorienė dirba lektore Vilniaus kolegijoje ir Vilniaus pedagoginiame universitete (dėsto lietuvių gestų kalbą), yra aktyvi keliautoja, Ieva Pečiulytė taip pat dirba lektore (dėsto lietuvių gestų kalbą pradedantiesiems), dalyvauja įvairiose projektinėse veiklose, kuriose reikalinga kurčiojo kaip gero lietuvių gestų kalbos žinovo kompetencija, Rasa Kaunelytė – jauniausia mūsų darbuotoja, skyriuje dirba vos vienerius metus, tačiau veiklumu nenusileidžia kitiems – yra aktyvi orientacininkė, Tomą Kuzminskį žino ne tik kiekvienas kurčiasis, bet turbūt ir kas antras girdintysis – jis profesionalus orientacininkas, daugelio prizinių vietų laimėtojas Europoje ir pasaulyje. Žodyną ne vienerius metus pildė ir menkiausius gestų kalbos segmentus duomenų bazėje žymėjo Vaida Ivanauskienė, šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. Kurtiesiems talkina ir girdinčios gestų kalbos specialistės – Vaida Baniackaitė ir Mantė Grikpėdytė. Vaida dar studijuodama VPU Lituanistikos fakultete pasirinko ir išklausė specialų gestotyros ir lietuvių gestų kalbos kursą, todėl veiklą GMPRS rinkosi sąmoningai (pradėjo dirbti nuo 2008 metų). Mantė Grikpėdytė skyriuje dirba nuo 2007 metų, laisvalaikiu savanoriauja Lietuvos Carito projekte. Vaida, Mantė, Nijolė ir Ieva ne tik dirba prie Lietuvių gestų kalbos žodyno – jos taip pat aktyviai talkina ir mokymo bei metodinių priemonių rengėjams tikrindamos ir tikslindamos vaizdo medžiagą, tekstus.

Būtina paminėti ir anksčiau Lietuvių gestų kalbos žodyno duomenų bazės kaupimo ir tikslinimo darbus dirbusius – tai Violeta Stankutė-Komarovskaja (2006–2007 m. ir 2009 m.), Laura Valytė (2006–2007 m.), Ona Pečiulienė (2006–2008 m.), Vytautas Pivoras (2006 m.), Kęstutis Gumbrys (2006 m.), Artūras Arlauskas (2010 m.), Vilma Šteinert (2006 m.), Daiva Baravykienė (2006–2008 m.), Monika Burneckytė (2007 m.), Inga Šilaikienė (2007–2008 m.), Rūta Pilibaitytė (2008 m.), Simona Mažeikienė (2009–2010 m.), Ina Zajankauskaitė (2008–2010 m.), ir, žinoma, Mantrimas Danielius (buvęs nuolatinis ir vis dar esamas konsultantas žodyno klausimais).

Veikla

Be Lietuvių gestų kalbos žodyno duomenų bazės (arba nesiremiant ja) vargu, ar galima būtų imtis rimtos tolimesnės lietuvių gestų kalbos gramatikos ir leksikos vartojimo ypatybių studijos. Šiandieninė praktika rodo, kad nė vienas studentas, ėmęsis mokslinio darbo lietuvių gestų kalbos tema, be GMPRS kaupiamos duomenų bazės neapsieina. Būtent dėl to skyriui kelis kartus buvo pavesta organizuoti gestotyros ir lietuvių gestų kalbos mokymo paskaitų ciklą VPU Lituanistikos fakulteto vyresniųjų kursų studentams (studentai buvo atrenkami pagal mokymosi vidurkį ir pirminius gebėjimus bendrauti gestų kalba) – siekta bent kelis jaunus gabius filologus įtraukti į lietuvių gestų kalbos tiriamąją veiklą. 2010–2011 m. Vilniaus pedagoginiame universitete 14 Lituanistikos fakulteto studentų, pasirinkusių lietuvių gestų kalbos kursą, siekė įgyti lietuvių gestų kalbos tyrėjų specializaciją. Vertinant šiandienos situaciją tenka pripažinti, jog naujų lietuvių gestų kalbos tyrėjų ugdymo darbai dar tik pradėti. Ar turės ambicijų ir gabumų šiuo metu lietuvių gestų kalba besidomintys ir pamažu profesinės patirties įgyjantys filologai ateityje individualiai siekti mokslo aukštumų bei savo moksline veikla papildyti lietuvių gestų kalbos tyrimų sritį, parodys laikas. 

Pagrindinė skyriaus veikla – Lietuvių gestų kalbos žodyno duomenų bazės rengimas bei tobulinimas, tačiau dažniau apie GMPRS skyriaus veiklą sužinoma sklaidant GMPRS parengtas mokymo ir metodines priemones. GMPRS šiuo metu vienintelis skyrius Lietuvoje, koordinuojantis reikalingiausių specialiųjų mokymo priemonių kurtiesiems ir neprigirdintiesiems atranką ir parengimą. Specialiųjų ugdymo įstaigų darbuotojai kasmet apklausiami siekiant išsiaiškinti mokymo priemonių poreikį – kokių mokomųjų dalykų mokymui labiausiai stinga priemonių, kasmet prašoma, kad visų Lietuvos specialiųjų mokyklų pedagogai teiktų individualius pasiūlymus. Pasiūlymai svarstomi, atrenkamos kokybiškiausiai parengtos mokymo priemonės, su priemonių rengėju(-ais) derinama tolimesnė priemonių rengimo eiga, koordinuojami leidybos darbai ir mokymo priemonės padalinamos kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius ugdančioms įstaigoms.

Skyriui koordinuojant kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokymui reikalingų priemonių parengimą ir leidybą, trūkstamų mokymo priemonių sąrašas trumpėja. Mokytojai dažnai padėkoja, gavę tinkamą įrankį darbui su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais, be to, matydami savo kolegų iniciatyvumą rengiant mokymo priemones ir įsitikinę jų naudingumu, aktyviau teikia individualius pasiūlymus. Kadangi visos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymui skirtos mokymo priemonės yra rengiamos iš valstybinių lėšų, jos specialiosioms ugdymo įstaigoms bei ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigoms, kuriose ugdomi kurtieji arba neprigirdintieji, yra dalinamos nemokamai. Kiekvienos priemonės tam tikrą egzempliorių skaičių skyrius pasilieka kaip rezervą ateičiai (vidutiniškai – apie 25,5 proc. nuo kiekvieno išleisto tiražo), mat kasmet gauname naujų duomenų apie skirtingose Lietuvos ugdymo įstaigose arba reabilitacijos, specialiosios pagalbos centruose ugdomus arba konsultuojamus klausos negalią turinčius vaikus. Taigi esant poreikiui, galime skirti juos ugdantiems mokytojams net ir nuo 2006 m. išleistas specialiąsias mokymo priemones. Šiuo metu mokymo priemonės yra dalinamos kurčiųjų darželiams, mokykloms, ugdymo centrams (11 įstaigų), bendrojo lavinimo darželiams ir mokykloms (15 įstaigų), bendrojo lavinimo mokykloms ir ugdymo centrams (41 įstaigai), kurčiųjų reabilitacijos centrams, psichologinėms tarnyboms, gestų kalbos vertėjų centrams ir švietimo centrams (21 įstaigai), draugijoms ir bendrijoms (10 įstaigų), specialiojo ugdymo centrams, globos namams ir panašioms įstaigoms (12 įstaigų), universitetams ir kolegijoms (4 įstaigoms). Taigi iš viso aptarnaujame net 111 Lietuvos įstaigų.

Daugiausiai mokymo priemonių yra išleista pradinukų lietuvių kalbos ugdymui. Manome, kad pradinių klasių lietuvių kalbos mokymo nišą praktiškai užpildėme: išleistos priemonės sakytinės lietuvių kalbos formavimui, lietuvių kalbos gramatikos kategorijų mokymui ir įtvirtinimui bei praktiniam kalbos vartojimui. Taip pat yra parengta nemažai priemonių pagrindinės mokyklos moksleivių lietuvių kalbos mokymui, pradėtas priemonių ciklas, skirtas anglų kalbos mokymui. Priemonės pateikiamos spausdintu pavidalu (knygos, pratybų sąsiuviniai), kompiuterinėje laikmenoje arba kuriamas komplektas (knyga ir diskas).

GMPRS iniciatyva yra rengiamos ne tik priemonės, skirtos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokymui, bet ir skirtos girdintiesiems lietuvių gestų kalbos vartotojams, pvz., išleistas „Kompiuterinis lietuvių gestų kalbos gramatikos vadovėlis“, „Kompiuterinė lietuvių gestų kalbos mokymosi programa“ (2011 m. numatoma išleisti antrosios pakopos lietuvių gestų kalbos mokymosi programa) ir teminiai žodynai, kuriuose terminai pateikti lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba.

GMPRS tinklalapio būtinybė

Dalį parengtų kompiuterinių mokymo(si) priemonių galima rasti tinklalapyje www.unriis.lt  (reikia pasirinkti skiltį „Gestų kalba“).

Šiuo metu GMPRS darbuotojai asmenine iniciatyva kuria atskiro GMPRS tinklalapio viziją: reikalingi dizaino, programavimo sprendimai bei tinkama informacijos talpykla tam, kad GMPRS tinklalapį atsivertusiam žmogui būtų prieinamos visos skyriaus parengtos mokymo ir metodinės priemonės.

Šiuo metu mokymo ir metodines priemones galima nemokamai dalinti tik su kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymu, mokymu bei konsultavimu susijusioms įstaigoms. Deja, tėvams, mokytojams, gestų kalba besidomintiems asmenims jų dalinti negalima. Tačiau suinteresuotų jas įsigyti asmenų ratas vis didėja. Taigi galimybė susirasti bei atsisiųsti mokymo priemonės kompiuterinę versiją, pasitelkus internetinę prieigą, būtų modernus ir racionalus sprendimas.

Milda POŠIŪTĖ-ŽEBELIENĖ

Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyriaus darbuotojai.