Naujienos

Per vienuolika darbo metų Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras profesiniam gyvenimui parengė per 460 amatininkų: stalių, siuvėjų, virėjų, batsiuvių, apdailininkų (statybininkų), teksto rinkėjų ir maketuotojų kompiuteriu. Centre dėmesys sutelktas ne tik į profesinį mokymą. Čia pilnai įgyvendintas paslaugų kompleksas „nuo – iki“. Mokiniai apgyvendinami, nemokamai maitinami, rūpinamasi jų laisvalaikiu ir pomėgiais. Nebaigusieji pagrindinės mokyklos turi galimybę išklausyti trūkstamų žinių kursą. Mokykloje dirba psichologas, socialinis darbuotojas, slaugytojas. ES struktūrinių fondų projektų lėšomis periodiškai kvalifikaciją kelia profesijos mokytojai. Mokomoji medžiaga pritaikyta kurčiųjų vizualiniams suvokimo poreikiams. Centre visai neseniai vėl pasipildė naujų profesijų ir atnaujintos anksčiau įdiegtų profesijų programos. Bet svarbiausias skiriamasis profesinio mokymo įstaigos bruožas – tai rūpinimasis mokinių įdarbinimu. Sutelktomis Lietuvos kurčiųjų draugijos ir centro pastangomis dalyvaujant Equal ir Darbo link projektuose kasmet pavyksta įdarbinti beveik 65 proc. visų absolventų. Per vienuolika metų jų skaičius pasiekė 300. Tokiu aukštu rezultatyvumu turbūt galėtų pasigirti tik prestižinės aukštosios mokyklos, bet vargu ar kuri kita neįgalius asmenis rengianti profesinė mokykla.

„Akiračio“ redakcija nutarė pasidomėti, kaip sekasi profesinius mokslus baigusiems absolventams ir kai kurių naujai centre įdiegtų profesijų mokiniams.

Darbštūs ir kūrybingi siuvėjai

Lietuvoje drabužių dizainerio Giedriaus Šarkausko vardas žinomas plačiai. Dirbti kurčiojo menininko bendrovėje – garbė bet kuriai siuvėjai. Prieš ketverius metus kūrybiniam, bet iš tiesų sudėtingam aukštų kvalifikacijų reikalaujančiam darbui buvo pakviesta lengvųjų drabužių siuvėja Sigita Kvaraciejūtė. Nuo tada mergina čia ir darbuojasi. Profesijos mokytojos Jolantos Jakšto mokslo metais pastebėtos mokinės savybės, tokios kaip vaizduotė, kūrybiškumas, netradicinių sprendimų paieška, G. Šarkausko „Lino kopose“ atsiskleidė ir sužydėjo visu ryškumu. Sigita laiko garbe realizuoti pačius drąsiausius menininko sumanymus ir padėti dizaineriui siuvinį pakylėti iki aukštojo meno pakopos. Na, o centras pelnytai didžiuojasi savo indėliu.

Profesinio centro mokiniai pasklido ne tik po Vilnių. Štai, pvz., Dovilė Dumbliauskaitė – Bartkevičienė sukūrė šeimą ir išvyko gyventi į Alytų. Netrukus įsidarbino UAB Alinva ir dirba ten iki šiol. Darbas ir užmokestis socialinėje įmonėje, siuvančioje darbo drabužius ir patalynės komplektus, moterį visiškai tenkina.

Profesinis centras - išsigelbėjimas ir žmonėms, apkurtusiems dėl ligos. Čia savo antrąjį profesinį pašaukimą rado Danutė Sobianina, klausos netekusi prieš 11 metų. Praėjusi nevilties ir depresijos stadiją moteris iš naujo ėmė kabintis į gyvenimą. Negalėdama dirbti pagal jaunystėje įgytą išsilavinimą ji kreipėsi į profesinį centrą. Buvo priimta, čia įgijo moteriškų drabužių siuvėjos amatą, baigusi įsidarbino kurčiųjų bendrovėje „Vikada“. Ketverius metus įmonėje besidarbuojančios Danutės darbo kokybei gerų žodžių nešykšti meistrė Edita Meižikienė. Giria už spartą, kokybę ir universalumą. Pasak vadovės, p. Danutei galima patikėti siūti sudėtingiausius siuvinius: kelnes, palaidines, sijonus. Ji susitvarkys su bet kuria užduotimi ir nenuvils.

Spėrūs teksto rinkėjai

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centre savo vietą rado Olga Lukošienė. Čia atsiskleidė ir puikiai buvo panaudotas Olgos rusų ir lietuvių kalbų mokėjimas. Ypač renkant didelės apimties dvikalbių žodynų tekstus. Specialistės prestižui įtakos turėjo tai, kad ji dirba sparčiai, tekstus renka beveik be klaidų.

Pagal individualios veiklos sutartį UAB „Eastcon“ sėkmingai darbuojasi dar viena teksto rinkėja ir maketuotoja kompiuteriu Gaiva Kūgytė. Šiais metais mergina pateko į vadinamąjį Aukso klubą, o iš jo atrinkta į geriausių firmos darbuotojų septintuką. „Eastcon“ savo spartuolę paskatino kelione į Turkiją. Štai ką apie savo sėkmę sako Gaiva: „Man kelionė taip patiko, kad stinga žodžių. Gerai pailsėjau ir jaučiausi labai laiminga, pagerbta. Dėkoju Dievui, kad baigiau kurčiųjų profesinio mokymo centrą ir visų rūpestingų mokytojų dėka įgijau tokią tinkamą man specialybę“.

Kantrūs ir uolūs apdailininkai

Kai „Akiratis“ lankėsi centre, vyko baigiamasis apdailininkų (statybininkų) egzaminas, todėl kitoje centro gatvės pusėje, priešais, restauruojamame buvusiame „Zundos“ administraciniame pastate darbavosi neįprastai mažai kurčiųjų mokinių. Šiaip jų ten, anot profesijos mokytojų, susirenka dešimt: trečiakursių apdailininkų ir pagal atnaujintą programą besimokančių antrakursių pastatų restauratorių. Kadangi pastato atnaujinimo darbus atliekančios UAB „Šarvas“ direktorius Juozas Leišys saugumo sumetimais nepanoro mūsų įleisti į pastato vidų, pakalbinti pavyko tik antrakursį Matą. Aplinką tvarkantis vaikinas sakė esąs patenkintas čia įgyjamais praktiniais įgūdžiais. Jo nuomone, labai svarbu, kad tai, ką jis išmoksta centre per teorijos pamokas, čia iš karto ima ir išbando praktikoje.

Bendrovės direktorius Juozas Leišys gyrė vaikinų darbą ir teigė, kad tai ne pirmas centro ir bendrovės bendradarbiavimo pavyzdys. „Šarvas“, restauruodamas įvairius objektus, yra sudaręs galimybę atlikti praktiką, taip pat įdarbinęs ne vieną Šilo gatvės mokyklos mokinį. Kai jie laimėjo užsakymą restauruoti pastatui, esančiam priešais centrą, darbo rankų toli ir neketino ieškoti. Čia, anot pašnekovo, parengiami stropūs ir drausmingi specialistai, kokių jiems ir reikia.

Kad centro apdailininkai paklausūs, rodo štai ir toks atvejis. Vienas šiųmetis trečiakursis, brangindamas baigiamosios praktikos metu surastą darbą užsienyje, paprašė atidėti baigiamąjį egzaminą. Ir toks atvejis, beje, centre ne pirmas.

Paklausūs virėjai

Bene paklausiausia šiuo metu centre virėjo specialybė. Grupės perpildytos. Profesijos mokytoja Aušra Reinienė sako, kad kartais į grupę susirenka net iki 20 mokinių. Čia dėstomi ir konditerijos, ir kulinarijos pagrindai. Ir ne tik. Programoje – santykinai daug laiko praktiniams užsiėmimams. O juk kurčiųjų mokytojai žino: kuo kurtiesiems daugiau praktinių užduočių – tuo geresnį profesionalą pavyks parengti. Šios specialybės atstovai palyginti gerai įsidarbina. Na, štai, jei lankysitės Savanorių prospekte Vilniuje įsikūrusioje UAB „Rimi Lietuva“ ir nusipirksite bandelių, galimas daiktas, joms tešlą minkė Jolanta Ivanovienė. Ji dirba ten esančiame konditerinių gaminių ceche. Toje pačioje bendrovėje dar ilgesnis kitos virėjos – Lauros Baranauskaitės darbo stažas. Ji „Rimi“ - jau šešeri metai.

Paprastai viskas prasideda nuo praktikos. Mokinį priima. Jei darbdaviui patinka mokinio sąžiningumas, atsakingas požiūris į darbą, įgūdžiai, žiūrėk, ir siūlo pasilikti po baigimo. Taip pamažu iš lūpų į lūpas ima sklisti žinia apie darbščius ir patikimus kurčiuosius amatininkus ir juos rengusią mokyklą.

Auksarankiai rankdarbių gamintojai

Po kelionių po firmas ir įmones vėl grįžtame į centrą. Šįkart į dailiųjų rankdarbių gamintojų klasę. Pagal Grundtvig projektą kelios mokinės turi vykti į Prancūziją. Kaip tik ruošimasis kelionei – pačiame įkarštyje. Lietuvaitės pagal projektą parengė kūrybinį darbą - šaltosios batikos piešinį ir baigia ruošti keletą suvenyrų projekto partneriams prancūzams. Eilučių autorei jie panašūs į mažus šedevrus. Klausiu autorių, seserų Jolantos ir Editos Lapinskaičių, ar nebus gaila su kūriniais skirtis. Merginos tik juokiasi ir purto galvas.

Kaip ir prieš metus, mažąją klasės sofutę „okupavęs“ Darius. Čia jis siuvinėja dar vieno šventojo paveikslą, kuris, kaip ir daugelis prieš šį išsiuvinėtųjų, reikia manyti, tuoj pat bus nupirktas. Štai dėl to vaikinas beveik neturi ką pasiūlyti nufotografuoti laikraščiui. Beveik visi jo darbeliai jau – privačiose kolekcijose.

Klasėje, kur benukreiptum žvilgsnį – grožybės. Dekupažo darbai, iš karoliukų suvertos gyvūnų figūrėlės, iš popieriaus išlankstyti paukščiai, šilkografijos, vėlimo technika atlikti darbai... Su profesijos mokytoja Irena Seniūniene lenkiame pirštus, skaičiuodamos, su kokiomis technikomis mokiniai susipažino. Skaičiuojame ir vis pametame skaičių.

Galų gale mokytoja sako, kad mokinius ji supažindina su visomis programoje numatytomis rankdarbių technikomis. Kadangi kiekvienas amatininkas yra individualybė, todėl iš gausybės dalykų išsirenka jam labiausiai tinkamus. I. Seniūnienė sąlyginai tai vadina mokinio „specializacija“.

Neseniai centre įdiegtos profesijos mokosi tik pirmakursiai ir antrakursiai. Baigusiųjų dar nėra. Tačiau mokyklos vadovų lūkesčius realybė keliskart pranoko. Buvo planuojama grupę burti kas treji metai. Bet nuo pat pradžių tėvų ir mokinių pageidavimu ji komplektuojama kasmet. Ir šiemet - vasara dar tik prasidėjo, o jau plūsta pageidaujančiųjų mokytis šios profesijos laiškai ir skambučiai.

Skeptikai teigia, kad iš rankdarbių duonos nepelnysi. Bet darbo rinkoje viskas taip permaininga... Profesinio centro auksarankiais susidomėjo žymūs Lietuvos dizaineriai. I. Seniūnienė tvirtina, kad tai labai pakoregavo mokinių perspektyvas ir šiems kūrybinio amato atstovams po mokslų baigimo veriasi visiškai naujos galimybės.

Gabūs baldų apmušėjai ir staliai

Krizė labiausiai nuskriaudė stalių specialybės atstovus. Iki tol šis vyriškas amatas buvo vienas paklausiausių centre. Čia išugdytų plataus spektro įgūdžių dėka mokiniai lengvai rasdavo darbą arba įgiję gretutinę specialybę tapdavo tiesiog nepamainomi meistrai. Bet prieš pusantrų metų prasidėjo baldų gamybos įmonių, kuriose daugiausia ir darbavosi centro absolventai, griūtis, ir nemažai buvusių centro ugdytinių liko be darbo. Kurčiųjų kalvėje greitai buvo reaguota į rinkos pokyčius ir dabar vietoj stalių ruošiami baldų apmušėjai. Centro atlikta analizė rodo, kad profesija dabartinėmis sąlygomis paklausi, būsimų specialistų darbdaviai jau laukia. Tad ir norinčiųjų stoti eilė ilgėja.


Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
Danguolė MICHELEVIČIENĖ

Apdovanojama geriausia firmos darbuotoja Gaiva Kūgytė.

Ketverius metus „Vikadoje“ besidarbuojančiai Danutei Sobianinai patikima siūti sudėtingiausius siuvinius.

Bene paklausiausia šiuo metu centre virėjo specialybė.

Kūrybinio amato atstovams po mokslų baigimo veriasi visiškai naujos galimybės.

Nestokoja darbo ir centro apdailininkai.