|
Rugsėjo 25-27 dienomis būdamas Lietuvoje Europos kurčiųjų sąjungos vykdomasis direktorius Mark WHEATLEY kalbėjosi su korespondente Nijole Krasniauskiene ir atsakė į iš anksto elektroniniu paštu jam pateiktus klausimus. Net vertimas per dvi kalbas nesugebėjo ištrinti EKS vadovo charizmatiškos asmenybės nuoširdumo, šilumos ir kuklumo. Pagarba kitiems, rūpinimasis kurčiųjų gerove, aukojimasis bendram reikalui – visa tai buvo oficialaus asmens žodžiuose ir už jų.
Lietuvos kurčiųjų draugijos laikraščio “Akiratis” redakcija Jūsų atvykimo į Lietuvą ir Lietuvos kurčiųjų draugijos 70-mečio sukakties proga prašo Jūsų atsakyti į keletą klausimų. Jūsų atsakymus užrašysime Jums atvykus į Lietuvą. Ir su jais supažindinsime mūsų leidinio skaitytojus, kurių šiuo metu yra apie 5000.
Pirmiausia prašome papasakoti apie Europos kurčiųjų sąjungos veiklą (kūrimosi istorija, struktūra, dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje, įtaka Europos Sąjungos raidai ir politiniams bei kt. sprendimams, veiklos, tikslai ir artimiausi uždaviniai, ir pan.).
1985 m. įkurta Europos kurčiųjų sąjunga (toliau - EKS) yra nevyriausybinė organizacija, kurios nariai yra Europos nacionalinės kurčiųjų organizacijos. Tai vienintelė organizacija, reprezentuojanti Europos kurčiųjų interesus. Jos tikslas yra užmegzti ir palaikyti europinio lygmens dialogą su „girdinčiųjų pasauliu“. EKS misija - ginti, skatinti ir plėtoti kurčiųjų teises bei galimybes Europos Sąjungoje. Misija remiasi trim pagrindiniais siekiais: pripažinimo teise vartoti nacionalinę gestų kalbą (1); lygių galimybių užtikrinimu komunikacijos ir informacijos srityse (2); lygybe švietime bei darbe (3). Savo siekius EKS įgyvendina įvairiai – pradedant teisių gynimu ir baigiant, pvz., greitu reagavimu į konkrečias situacijas. Šiame interviu norėčiau apie kiekvieną veiklos kryptį pakalbėti plačiau.
Teisei vartoti nacionalinę gestų kalbą šiuo metu EKS skiria daugiausia dėmesio ir gali pasidžiaugti nemenkais pasiekimais. Svarbiausia, kad Europos parlamentas 1988 m. rezoliucija pripažino gestų kalbą tikrąja kalba. Taip pat Europos komisija rėmė Europos kurčiųjų sąjungos 1996-1997 m. vykdytą Gestų kalbos projektą. Šie faktai tapo katalizatoriumi EKS šalims narėms, siekiančioms gestų kalbos pripažinimo jų viduje. De facto tai sąlygojo konstitucinį arba teisinį gestų kalbos pripažinimą daugelyje valstybių. Europos kalbų metus 2001 metais panaudojome propaguoti gestų kalbą Europoje. Tai ženkliai prisidėjo prie Europos kalbinės plėtros. Sąlygojo diskusijas ir bendradarbiavimą su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis, kaip Europos mažiau vartojamų kalbų biuras, bei skatino informacijos apie gestų kalbos prigimtį sklaidą Europos Komisijos, Europos Tarybos bei kitų suinteresuotų institucijų lygiu. 2003 m. Europos Komisijos parlamentinė asamblėja priėmė rekomendaciją Nr. 1593 dėl gestų kalbos gynimo Europos Tarybos šalyse narėse. Tai labai svarbus pasiekimas, kadangi jis iki šiol įtakoja visų Europos Sąjungoje gyvenančių kurčiųjų gyvenimą.
Naujų informacijos bei komunikacijos technologijų plėtra pašalino nemažai kurtiesiems egzistavusių bendravimo kliūčių, bet tuo pat metu sukūrė ir naujų (pvz. programinės įrangos nesuderinamumas, įrangos kaina ir pan.). EKS buvo įtraukta į naujų šios srities technologijų monitoringą ir atliko patarėjos vaidmenį Europos neįgaliųjų forume bei Europos Komisijoje formuojant šios srities inovacijų politiką. Kartu su Europos neįgaliųjų forumu, Europos aklųjų sąjunga, Europos neprigirdinčiųjų federacija EKS ėmėsi iniciatyvos dėl Europos direktyvos pakeitimo šioje srityje (t.y. ES Telekomunikacijų direktyva bei ES Televizijos be ribų direktyva).
EKS laikosi nuostatos, kad mokymas ir švietimas yra pats geriausias būdas kurčių piliečių teisėms apginti. Dėl lygybės švietime ir mokyme gaunama daugiau informacijos, ir ši dažniau pateikiama nacionaline gestų kalba arba su vertimu į gestų kalbą. EKS taip pat nuolat organizuoja temines konferencijas ir seminarus, skirtus kurčiųjų gyvenimui Europoje aptarti.
Siekdama informacijos sklaidos EKS kas mėnesį leidžia informacinį leidinį „EUD Update“. Jame skelbiama informacija apie pasiekimus Europos Sąjungoje, ES narėse ir laimėjimus klausos/gestų kalbos/neįgalumo srityse. Leidinys platinamas elektroniniu paštu bei publikuojamas EKS tinklalapyje. EKS internetinis tinklalapis taip pat skirtas teikti informaciją kurčiųjų draugijų nariams bei kitiems suinteresuotiems asmenims.
Mes taip pat atsakome į savo narių ir net fizinių asmenų informacinius užklausimus. Taip pat teikiame informaciją Europos Komisijai ir Europos Neįgaliųjų forumui kurčių žmonių gyvenimo klausimais. Į Europos kurčiųjų sąjungą dažnai kreipiamasi su prašymais atsiųsti atstovų skaityti pranešimus organizuojamose įvairaus lygio konferencijose, seminaruose. Paprastai tokius prašymus tenkiname. Nuo 2003 m. gruodžio 29 d. EKS suteikta dalyvio teisė Europos Taryboje.
Būdama Europos neįgaliųjų forumo narė EKS bendradarbiauja su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, neįgaliųjų tarybomis bei kitais socialiniais partneriais. Spręsdama pasaulio kurčiųjų klausimus EKS palaiko glaudžius ryšius su Pasaulio kurčiųjų federacija.
Galvodamas apie jūsų šalį, noriu informuoti, kad šiuo metu Briuselyje dirbanti Europos Taryba ypač daug dėmesio skiria Rytų Europos šalių padėčiai gerinti. Noriu jus paraginti susidariusią situaciją panaudoti savo bendruomenės labui. Rašykite projektus, pasiekite, kad jūsų balsas būtų girdimas kuo toliau, kad pasiektų Europos Parlamentą. Tai jūsų laikas.
Ką jūs galėtumėte pasakyti apie Lietuvos kurčiųjų draugiją, kaip Europos kurčiųjų sąjungos narę? (Ką, Jūsų manymu, Lietuva gali duoti Europai? Ar Europos kurčiųjų sąjungą tenkina Lietuvos kurčiųjų draugijos veikla? Kokius tikslus ir uždavinius Lietuvai keltumėte ateityje? Ir kokios pagalbos Lietuva galėtų tikėtis iš Europos kurčiųjų sąjungos veikdama savo šalyje?)
Žinau, kad Lietuvos kurčiųjų draugija neseniai išsirinko naują vadovę. Praėjusioje EKS asamblėjoje man su jūsų šalies atstovais, deja, nepavyko ilgėliau pabendrauti. Galbūt mes galėsime kompensuoti šį bendravimo stygių per susitikimą lapkričio mėnesį Lione? Norėčiau paraginti jūsų prezidentę Romą Klečkovskają laukiamo renginio metu perskaityti pranešimą ir suteikti galimybę EKS narėms geriau jus pažinti. Be to, šiame susitikime p. Roma turės galimybę užmegzti kontaktų su kitų šalių kurčiųjų organizacijų vadovais, pasikeisti informacija.
Aš džiaugiuosi galimybe būti Lietuvoje. Tai mano pirmasis vizitas į Baltijos šalis. Po šio susitikimo jau bus kitaip. Viena yra bendrauti elektroniniu paštu, “popierių” pagalba, visai kas kita susitikti su žmonėmis. Nuo šiol būsiu praturtėjęs dar vienu ryšiu. Iš savo pusės padarysiu viską, kad ateityje jis dar sustiprėtų. Mano tikslas ir svajonė – sulieti tuos ryšius į vieną.
Jei jūs norite įvertinti savo organizacijos pasirinktos krypties teisingumą, siūlau testą. Išsiaiškinkite savo požiūrį į kurčią žmogų ir gausite savo darbo įvertinimą.
Prašome papasakoti apie save (Jūsų išsilavinimas, specialybė, užsienio kalbos, pomėgiai, gyvenimo karjera, šeima).
Esu anglas. Mano pirmoji kalba yra gestų kalba. Visa mano šeima – kurtieji. Tai jau tęsiasi 200 metų. Todėl mano ryšys su kurčiųjų bendruomene ypatingas. Jaučiu ją kaip save. Esu nevedęs.
Prieš tapdamas EKS vadovu 10 metų dirbau versle. Daugiausia tai buvo projektinė veikla. Turėjau daug kontaktų su kurčiaisiais. Bet būdamas verslininkas negalėjau patekti į politiką. Pasirinkau politiką ir išvykau į Belgiją, nes nuoširdžiai tikiu, kad galiu būti naudingas Europos kurčiųjų bendruomenei.
Jūsų linkėjimai Lietuvos kurčiųjų bendruomenei.
Būkite aktyvūs, renkite tarptautinius ir respublikinius projektus, pasiekite, kad būtumėte matomi ir girdimi. Neišleiskite iš akių pagrindinio tikslo – darbo kurčio žmogaus labui.
|
