Naujienos

Lietuvoje tapybos ant vandens (ebru) menas dar nėra plačiai žinomas, tačiau susipažinęs su juo nė vienas nelieka abejingas. Su šiuo menu buvo supažindinti ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) moksleiviai.

Ebru tėvynė – Turkija. Iš jos kilęs Fatichas Jesilas (Fatih Yesil) išmokė šio meno paslapčių ir Irmą Čekanauskienę. Irma nuolat tobulina savo žinias ir įgūdžius, rengia parodas bei seminarus. 2011 m. lapkričio 14 d. Irma su savo mokine Viktorija Leontjeva-Jerenkevič atvyko į LKNUC ir mokiniams padovanojo stebuklą ant vandens.

Ebru naudojamos tik natūralios priemonės. Dažai gaminami iš dirvožemio, augalų ir metalų oksidų. Ruda, raudona spalvos gaminamos iš Turkijos dirvožemio. Jo atspalvių šalyje yra labai įvairių, todėl ir dažai gaunami skirtingi. Žalia, mėlyna ir geltona spalvos randasi iš augalų, o balta – iš balto, kvarcinio paplūdimio smėliuko. Juoda spalva išgaunama iš medžio anglies. Svarbu elementas, esantis dažuose, – jaučių tulžis, kuri spalvas padaro dar ypatingesnes.

Tapant kūrinį dažai tašmi teptukais (pagamintais iš arklio uodegos ir rožių stiebelių) į indą, kuris pripildytas jūrų dumbliais sutirštinto vandens. Iš dažų specialiais įrankiais formuojamas norimas vaizdas. Nuostabu tai, kad dailininkas bet kuriuo momentu gali keisti vaizdą, papildyti daugiau spalvų. Kai vaizdas glosto menininko akis, ir norisi piešinį išsaugoti, tereikia vandens paviršiuje padėti popieriaus lapą (geriausia 80 gramų, nes plonesnis per daug sušlaps ir suirs, o storesniame atsiranda oro pūslių, dėl to lieka baltų, it nenuspalvintų dėmių). Dažai greitai įsigeria, tuomet labai atsargiai lapas nuimamas. Tai darant piešinys, kuris buvo vandenyje, atsiduria popieriuje. Piešinį taip pat galima perkelti ant audinio, jais dekoruojami medžio, keramikos, metalo ar stiklo dirbiniai.

Natūralumas – viena didžiausių priežasčių, sužavėjusių Irmą. „Pirmą kartą, kai pamačiau paveikslą, pieštą ebru technika, pamaniau, kad menininkas turėtų būti kiek pakvaišęs, nes tokį paveikslą reikėtų tapyti kone vienus metus. Pasirodo, ne! Tam darbui tereikėjo kelių minučių. O svarbiausia, kad visos priemonės, skirtos tapybai, yra natūralios, todėl nebaisu, jei vaikas netyčia paragaus dažų ar vandens. Jie nekenksmingi sveikatai“, – kalbėjo ebru specialistė. Susižavėjusi šiuo menu mokinė Viktorija pritarė mokytojai: „Mane sužavėjo greitis. Keletas akimirkų - ir jau yra piešinys, o greitas rezultatas džiugina, ypač tuos, kuriems sunkiau susikaupti. Taip pat nebaisu suklysti, nes piešinį bet kada galima tobulinti.“

Vanduo ir jame kaip stebuklas gimstantys kūriniai itin ramina tiek didelį, tiek mažą. Todėl ši meno technika gali būti naudojama kaip terapija. Greitai išgaunami, nuolat kintantys vaizdai skatina bandyti dar eksperimentuoti. Rezultatas gaunamas labai greitai, todėl niekas nepalieka nebaigtų darbų. Tai ypač svarbu asmenims, turintiems dėmesio sutelkimo problemų, nes ir jiems pavyksta baigti pradėtą darbą.

Piešinio spalvos ir formos atspindi menininko nuotaiką, emocinę būseną. Jeigu pradėję piešti žmonės būna nusiminę, baigę darbus jie dovanoja šypsenas ir nuoširdų džiaugsmą. „Tai – stebuklas ant vandens!“ – susižavėjimo kupinomis akimis sušuko šeštokė Monika. Iš tiesų Irma ir Viktorija padovanojo vaikams stebuklą, o mažieji atsilygino jūra nuoširdžių šypsenų ir juoko.



Parengė Dovilė Karlonaitė