|
Birželio 4 dieną Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre vyko: lietuvių gestų kalbos įteisinimo 15 metų paminėjimas, šeimų šventė, diskoteka, kinas po atviru dangumi. Dalyviai turėjo galimybę mėgautis renginiais visą dieną.
Gestų kalbos įteisinimo paminėjimas
„Suprantu, puikiausiai suprantu... Niekada nebūsiu aš tokia kaip tu... Niekada man dainos neskambės kaip tau, nes tik rankų kalbą aš akim skaitau“, – šiuo Ritos Diečkuvienės posmu šventę pradėjo renginio vedėja, sociokultūrinės ir nuolatinės kultūrinės veiklos užimtumo būrelių koordinatorė Vida Eskertienė.
Buvo dar kartą pabrėžta gestų kalbos svarba: „Vyriausybė 1995 m. oficialiai pripažino gestų kalbą Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba. Gimtosios kalbos reikšmė žmogaus ir tautos gyvenime labai didelė. Per gimtąją kalbą mes mezgame nenutrūkstamus ryšius su savo tėvais, broliais, seserimis, tėvyne. Žmonės, ištikti klausos negalios, turi teisę gauti juos dominančią informaciją, jiems turi būti suteiktos visos galimybės studijuoti bei įgyvendinti savo profesines svajones ir siekius“.
Šventėje buvo gausu svečių: Kauno miesto mero pavaduotojas A. Kurlavičius, miesto tarybos Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto pirmininkė L. Kudarienė, Socialinių paslaugų skyriaus vyriausiosios specialistės A. Pauraitė ir O. Zigmantienė, Vilijampolės seniūnijos seniūnas A. Mickevičius, Vilijampolės seniūnijos soc. darbuotojas T. Grinius, Vilijampolės nuovados vadovas R. Kazakevičius ir tyrėja D. Giedraitienė, Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų reabilitacijos ir ugdymo centro „Lingua“ direktorė L. Butkevičienė, Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro profesijos mokytoja S. Chrestavičienė, keletas kurčiųjų reabilitacijos centro vadovų ir kt. Svečiai sakė sveikinimus, linkėjimus, buvo kalbėta ir apie problemas.
Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Jūratė Pugačiauskienė savo kalboje papasakojo apie centro veiklą, užsiėmimus. „Kurtieji gestų kalba deklamuoja eiles, imituoja dainas. Jie yra kultūrinė kalbinė mažuma. Būtų malonu, kad turėtume gestų kalbos televizijos diktorių, tuomet kurtieji gautų visapusišką informaciją. Tokias galimybes kurtieji turi Suomijoje, Estijoje ir Čekijoje. Mes kreipėmės į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ji taptų kurčiųjų globėja",- sakė J. Pugačiauskienė. Taip pat buvo padėkota Seimo narei V. Margevičienei už gegužės 12 dieną suorganizuotą konferenciją Seime, skirtą šiai datai paminėti.
LR Seime dalyvavusi ir pranešimą skaičiusi Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos Tarybos narė Monika Kumžaitė pranešimą pristatė ir Kaune dalyvavusiems šventės dalyviams. Renginio metu, kaip visada, žiūrovus savo pasirodymais džiugino Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro saviveiklininkai. Nuskambėjus paskutiniams dainos žodžiams: “Tad leisk pasveikint, neatsisveikint”, svečiai buvo pakviesti pabendrauti prie puodelio kavos ir arbatos.
Šeimų šventė
Renginį toliau vedė Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro psichologė Karolina Korzūnienė. Pasak psichologės, šeimos bendravime yra labai svarbus komandinis darbas ir vienas kito supratimas. Todėl buvo organizuojamas šeimų konkursas, kuriame dalyvavo mamos, tėčiai ir vaikai. Dalyviai susiskirstę į komandas turėjo atlikti pačias įvairiausias užduotis: į degtukų dėžutę reikėjo pririnkti kuo daugiau įvairių daiktų, perpilti šaukštu vandenį iš vienos stiklinės į kitą, atspėti, koks žmogus sėdi už uždangos, buvo lenktyniaujama surištomis kojomis ir pan. Netrūko juoko, geros nuotaikos.
Į Kauno kurčiųjų reabilitacijos centrą yra kviečiami savanoriai, kurie galėtų ir norėtų padėti. Konkursą šeimoms padėjo organizuoti savanorės: Ieva, Inesa ir Erika. Psichologė dėkoja joms už pagalbą.
Kinas po atviru dangumi
Neįprastas renginio tęsinys vyko 23 valandą reabilitacijos centro kieme. Kinas po atviru dangumi. Iniciatyvos ėmėsi Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija. Įėjus į kiemą, dalyvius nustebino fakelų bei lempučių šviesa. “Dalyvavau jaunimo organizacijos „Actio Catholica Patria“ organizuojamame renginyje „Kinas po atviru dangumi“. Taip ir kilo idėja suorganizuoti tai kurčiųjų bendruomenei, jaunimui. Jei girdintys gali, mes taip pat galim. Noriu padėkoti Jūratei Pugačiauskienei bei kitiems prisidėjusiems prie organizavimo“, - sakė Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkas Mykolas Balaišis. Buvo rodomas filmas „Viskas baigta, Pitai Tongai“. Pagrindinis filmo herojus – Frenkis Vaildas – sėkmingą karjerą padaręs didžėjas, gyvenantis pašėlusį gyvenimą su visomis to pasekmėmis. Greitas gyvenimo tempas, linksmybės, alkoholis ir narkotikai netrunka atsiliepti jo sveikatai – staiga jis supranta, kad kursta. Jo profesijai tai pražūtinga, tačiau Frenkis pasiryžęs eiti iki galo...
Žiūrint šį filmą buvo juokauta, kad uodai galėtų išeiti atostogų, kurie kėlė nepatogumų, tačiau filmas ir geras oras tai kompensavo.
Kęstutis VAIŠNORA
 |
| Šventės dalyviai filmą žiūrėjo po atviru dangumi fakelų ir lempučių šviesoje. |
|
