Naujienos

Spalio 26 d. Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro salėje vyko diskusija „Kurčiųjų ugdymo problemos Kauno mieste“. Diskusijos tikslas - išsiaiškinti kurčiųjų ugdymo problemas Kauno mieste ir ieškoti jų sprendimo būdų. Straipsnyje gausu nuomonių apie diskusiją, jos svarbą , problemas, jų sprendimo būdus ir kt.

Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Jūratė Pugačiauskienė:

„Idėja surengti diskusiją apie kurčiųjų ugdymo problemas kilo darbo grupei (V. Eskertienė, K. Korzūnienė, B. Aleknavičiūtė, K. Vaišnora, M. Balaišis), kai vyko parengiamieji darbai Tarptautinei kurčiųjų dienai paminėti. Esame organizavę diskusiją bendrosioms problemoms Kauno mieste aptarti. Darbo grupė pasiūlė surengti atskirą diskusiją ugdymo problemoms aptarti, nes tai yra plati tema. Mums buvo svarbu išklausyti darželio, ugdymo centrų atstovų bei tėvų, kurčiųjų bendruomenės narių nuomonę šiuo klausimu. Manau, kad tai buvo naudinga.
Diskusijai nebuvo pasirinkta konkreti tema, buvo kalbama plačiai. Reikės išskirti keletą problemų ir tartis, kaip jas spręsti. Sieksime tolesnio bendradarbiavimo su Kauno miesto kurčiųjų ugdymo įstaigomis.“

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorė Laimutė Gervinskienė:

„Visos diskusijos duoda kokios nors naudos. Didesnę naudą duoda tos diskusijos, kurios turi konkretų tikslą – ką norima išsiaiškinti, kad galėtume planuoti tolesnius veiksmus, kad būtų geriau. Didelio efekto neturi tos diskusijos, kuriose susikoncentruojama į individualias problemėles, norus, kuriuos galima išspręsti ir be diskusijos (arba joms paprasčiausiai nereikia sprendimo, nes tai yra tik kieno nors užgaida). Taigi, kalbant apie dabartines kurčiųjų ugdymo problemas, galima teigti, kad pagrindinė kliūtis vaikams siekti geresnio išsimokslinimo yra motyvacijos stoka (arba jos nebuvimas) ir kultūros, vertybių problemos. Suprantama, kad sprendžiant tokias problemas labai svarbus tėvų, šeimos vaidmuo. Didinti jų įtaką gali padėti kurčiųjų organizacijos. Bet mes visi turime suprasti, kad tai ilgas procesas, nes žmogaus sąmonėje pasikeitimai vyksta labai lėtai. Taigi, ko gero, reikėtų pradėti nuo jaunųjų tėvelių. Kurčiųjų organizacijos turėtų išmintingai ir kūrybiškai šviesti tėvelius, organizuoti paskaitas, pokalbius ar kitokius renginius. Turite specialistų, reikėtų susidaryti planelį ir bandyti. Ttuomet pamatysite, kiek yra besidominčių, išsiaiškinsite, ką reikia daryti kitaip. Manau, jog reikėtų kviesti pranešėjus, kurie informuotų įvairiomis temomis, būtų gerai, kad jie būtų susipažinę su kurčiųjų bendruomene. Jei reikės mūsų specialistų pagalbos, mes visuomet pasiruošę padėti. Bet pranašu savame krašte sunku būti, gerai būtų pakviesti ir specialistų iš Vilniaus.“

Kauno lopšelio – darželio „Klausutis“ direktorės pavaduotoja ugdymui Lina Pilkauskienė
(diskusijoje dalyvavo darželio darbuotojai):

„Atsiprašau, kad negalėjau dalyvauti šioje diskusijoje. Atstovaujantys tėvai turėtų kalbėti tik apie savo grupės aktualijas, nes tikrai nežino, kokia visos įstaigos situacija. Tokie pokalbiai yra reikalingi, tik su savo problemomis turėtume supažindinti ir daugiau valdininkų - galėtų dalyvauti atstovų iš savivaldybės.“

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro mokytojo padėjėja Lina Agintaitė:

„Didžiausias trūkumas – tėvų aktyvumo stoka. Mažai tėvų susirinko į šią diskusiją. Tokios diskusijos iš tikrųjų reikalingos, nes jei nediskutuosime ir nesikalbėsime, nesugebėsime išspręsti problemų, kurios liečia mūsų vaikus. Nenoriu diskriminuoti pagyvenusių žmonių, bet diskusijoje daugumos jų nuomonė ir pasiūlymai neatitiko šiuolaikinio mokyklos gyvenimo. Iš tikrųjų suprantu, kad didelę reikšmę vaikams, jų mokymosi kokybei turi neigiama draugų įtaka. Tėvai turi dėti dideles pastangas, kad jų vaikai tai neigiamai įtakai nepasiduotų. Siūlau tokias diskusijas organizuoti dažniau, kas ketvirtį.“

Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkas Mykolas Balaišis:

„Diskusijos visada reikalingos ir naudingos tuo, kad jos padeda rasti problemos esmę, sužinoti daugiau apie situaciją ne tik iš žmonių kalbų. Visiems lengva tik kalbėti. Diskusijos priverčia susimąstyti, apsvarstyti, kaip geriau galima spręsti problemas. Kaip vieną iš didžiausių trūkumų įvardyčiau mokytojų ir vaikų bendradarbiavimo stoką, o tam trukdo kalbos barjeras. Reikėtų ieškoti gestų kalbos specialistų, kurie dirbtų kurčiųjų ugdymo įstaigose ir išmokytų mokytojus lietuvių gestų kalbos. Mano nuomone, mokykloje 70 proc. kurčių vaikų tėvai – girdintys, 30 proc. – kurti. Todėl turėtume orientuoti pagalbą į girdinčius tėvus, padėti jiems rasti bendrą kalbą su savo vaikais.“

Straipsnio pabaigoje pateikiame VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro psichologės, kuri buvo šios diskusijos vedėja, nuomonę.
VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro psichologė Karolina Korzūnienė:

„Svarbiausias diskusijos tikslas buvo susipažinti su Kauno kurčiųjų ugdymo sunkumais ir rasti būdus, kaip kurčiųjų draugija galėtų prisidėti prie jų sprendimo. Diskusijoje išryškėjo trys pagalbos kryptys: pirmiausia reikėtų padėti mokytojams išmokti gestų kalbą, pradėti rengti pedagogus, mokančius gestų kalbą. Antroji kryptis - darbas su vaikais, veiksmingiausia būtų dirbti su žemesnių klasių moksleiviais. Trečioji kryptis - darbas su tėvais, padėti pažinti vaiką ir skatinti bendrauti su juo.

Panašios diskusijos yra reikalingos ir naudingos, nes leidžia išgirsti ir įsiklausyti į klausos negalios žmonių ir su jais dirbančių žmonių problemas. Dirbant kartu galima daug padaryti.

Kurčiųjų bendruomenę norėčiau paskatinti kalbėti apie jai kylančias problemas, imtis iniciatyvos jas spręsti ir ką nors keisti savo bei bendruomenės gyvenime.“

Kęstutis VAIŠNORA