|
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA vienas iš tikslų yra teikti psichologinę ir kitokią pagalbą klausos negalią turintiems vaikams ir jų tėveliams. Šią vasarą PAGAVA vėl kviečia kurčiuosius vaikus su šeimomis lankyti dailės terapijos užsiėmimus, kuriuose mažieji lavina ir savo bendravimo įgūdžius, ir meninius gebėjimus. Gegužės mėnesį PAGAVA atsigręžė ir į kurčiuosius paauglius - jiems organizavo psichologinius mokymus apie draugystę “Noriu būti geras draugas”.
Į dailės terapijos užsiėmimus – su visa šeima
Dailės terapijos užsiėmimus PAGAVA organizuoja jau keletą metų. Su vaikais dirba psichologė Dovilė Jankauskienė ir dailės terapeutė Ligita Skukauskaitė. Per mokslo metus užsiėmimai vyksta Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (LKNUC), o vasarą - Šv. Kazimiero g. 3, Vilniuje. Užsiėmimai vasarą būna kiek kitokie nei mokykloje, nes į juos vaikai kviečiami atvykti kartu su tėveliais, sesutėmis ir broliukais. Kai kurie vaikai atsiveda ir draugų.
Užsiėmimų tikslas - bendravimas
Dailės terapijos užsiėmimus vedanti psichologė D. Jankauskienė pasakojo, kad jų užsiėmimai skiriasi nuo įprastų piešimo pamokų, nes čia nėra tikslo nupiešti kuo gražesnį piešinį. Svarbiau yra pats piešimo procesas – bendravimas, kalbėjimasis, kūryba. Jei vaikas ateina kartu su tėveliais, atsiskleidžia jo santykis su tėvais: ar jie ne per daug globoja ir kontroliuoja vaiką, ar susikalba, ar vaikas priklausomas nuo tėvų, ar savarankiškas. Stebėdama šeimų bendravimą psichologė gali padėti, pakonsultuoti tėvelius. Galiausiai yra vertinga vien tai, kad šeimos pabūna kartu, ką nors sukuria ir nors tą valandą, kai vyksta užsiėmimas, skiria dėmesio vieni kitiems.
Bendraujant su vaikais, kurie turi klausos negalią, dailė pasitelkiama kaip kalba, kaip būdas suprasti vieniems kitus. Vaikams paprastai duodama tema, susijusi su gerais, džiaugsmingais patyrimais, - mano vardas, mano gimtadienis, atostogos, draugystė. Nupiešę visi kartu apžiūri piešinius ir papasakoja apie savo kūrinius. Tačiau kalbėti vaikų niekas neverčia, jie kalba tik tada, jei patys nori.
Kai kam tai vienintelė proga pabūti kurčiųjų bendruomenėje
Į užsiėmimus ateina ir vaikų ar net jau pilnamečių jaunuolių, kurie mokosi kartu su girdinčiaisiais ir beveik neturi kontaktų su kurčiųjų bendruomene. Taigi šie užsiėmimai jiems tampa vienintele proga pabendrauti su kitais klausos negalią turinčiais žmonėmis.
Ilgą laiką dailės terapiją lankantys vaikai tampa kūrybingesni
Nors užsiėmimų tikslas nėra išmokti gražiai piešti, meninių gabumų ugdymas taip pat yra labai svarbi jų dalis. Vaikai ne tik piešia, bet ir lipdo, karpo, lanksto, naudoja įvairias medžiagas ir faktūras. Kadangi vaikai negirdi, daug dėmesio skiriama kitiems pojūčiams lavintii.
Psichologė D. Jankauskienė LKNUC dailės terapijos užsiėmimus veda jau 5 metus. Ji pasakoja, kad kai vaikas ilgai lanko užsiėmimus, jo darbuose jau matyti žymių teigiamų pokyčių. Mažėja piešinių stereotipiškumas, mėgdžiojimas, vaikas nebijo piešti originaliai, atranda savyje drąsos kurti, nebebijo užpildyti visą popieriaus lapą, keičiasi naudojamos spalvos. Dailės terapija padeda vystytis vaiko vaizduotei, intelektiniam pajėgumui, asociatyviam mąstymui.
Piešimas - būdas blogoms emocijoms išlieti
Vaikai užsiėmimuose įgyja svarbių įgūdžių – mokosi draugiškai bendrauti ir bendradarbiauti, būti tolerantiški, susidoroti su savo baimės, pykčio, nerimo jausmais. Svarbu, kad vaikai gali laisvai piešti tai, ką jie jaučia, neslopinti emocijų. Piešdami baisius dalykus, vaikai išlieja savo baimę ant popieriaus, išsipasakoja, atslūgsta įtampa.
Psichologiniai mokymai padeda vaikams gerinti bendravimo įgūdžius
Kurtieji vaikai dėl savo negalios specifikos daug ko nesužino stebėdami aplinkinius, todėl neįgyja būtinų bendravimo įgūdžių. Girdintis vaikas augdamas mato tam tikrą situaciją, žmonių mimiką, gestus, girdi žodžius. Kurčias vaikas negirdi, todėl dažnai nesuvokia ir situacijos prasmės. O tėvams net neateina į galvą vaikui paaiškinti paprastus dalykus. Siekiant užpildyti šias spragas, PAGAVA organizuoja įvairius psichologinius mokymus vaikams: mokoma draugystės, tolerancijos, paslapties laikymo ir kitų svarbių bendravimo dalykų.
Paaugliai gilinosi, ką reiškia būti geru draugu
Gegužės mėnesį Kaune PAGAVA organizavo vienos dienos psichologinius mokymus klausos negalią turintiems 16-18 metų paaugliams „Noriu būti geras draugas“. Juose dalyvavo 15 vaikų iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Klaipėdos, Merkinės.
Per mokymus vaikai atliko įvairius pratimus, darė testus, ar moka būti geri draugai. Mokymus vedusi psichologė D. Jankauskienė sakė: „Savo testų rezultatų vaikai galėjo niekam nesakyti. Svarbu, kad jie jaustųsi saugiai, norėtų patys ką nors savyje keisti. Neturi būti taip, kad keistis reikia tik todėl, jog psichologė pasakė, kad tau su draugyste blogai.“ Vaikai gilinosi, kas svarbu draugystėje, kaip ją išsaugoti, kaip jaučiasi žmonės, kai juos apkalba. Pasak psichologės, svarbu ir pats mokymų procesas, buvimas kartu. Matyti, kurie vaikai yra aktyvūs ir socialūs, o kurie užsidarę savyje. Atsiskleidžia ir įvairūs draugystės aspektai. D. Jankauskienė pasakojo: „Pavyzdžiui, vaikas teigia, kad draugystėje svarbu kantrybė, bet čia pat nesulaukia, kol draugas pats atliks užduotį, puola ir padaro už jį. Kita vertus, juk padėjo draugui, sureagavo. Čia yra visokių atspalvių.“
Agnė Karvelytė
 |
| LKNU centre vaikai savo emocijas gali lieti tiesiog ant vienos iš klasės sienų. |
 |
| Vyksta psichologiniai mokymai klausos negalią turintiems 16-8 metų paaugliams "Noriu būti geras draugas". |
|
