|
Anglijoje, Sasekso grafystės Herstmonceux pilyje veikė Lyderių 2008 m. vasaros institutas, kurį pagal projektą organizavo Pasaulinis švietimo tinklas PEN-international su Japonijos Nippon fondo finansine parama.
Pagrindinį vaidmenį projekte vaidino amerikiečiai specialistai iš Nacionalinio Ročesterio technologijos instituto kurtiesiems. Jie ir organizavo lyderių stovyklą Cherstmonse, kuris yra maždaug 70 km nuo Londono. Restauruotoje viduramžių pilyje šiandien įsikūręs tarptautinis Kingstono universiteto skyrius.
Rugpjūčio mėnesį restauruotoje viduramžių pilyje, kur šiandien įsikūręs tarptautinis Kingstono universiteto skyrius, susitiko negirdintys studentai iš JAV, Kinijos, Japonijos ir Rusijos. Iš Rusijos dalyvavo 4 kurtieji studentai, kurie studijuoja Maskvos Baumano vardo technikos universitete. Kiekvienas dalyvis gavo vasaros Lyderių instituto programą, kurioje buvo išvardyti seminarai pagal blokus: „Efektyvių bendravimo ir derybų vedimo įgūdžių vystymas“, „Artimų kultūrų interpretacija“, „Menamos ir realios kurčiųjų galimybės“, „Sėkmingo kurčiųjų lyderio savybės“, „Vystimosi ir lyderystės programos“, „kaip užsibrėžti tikslus ir kaip juos pasiekti“, „Pavyzdys kitiems (Role model) ir savanorystė“, „Kurčiųjų kultūra mūsų šalyje“, „Perėjimas iš koledžo į realų pasaulį“, „Pažinčių tinklas – kelias įsidarbinti“. Pranešimus taip pat skaitė studentai, vyko studentų kultūros vakarai.
Stovyklos įspūdžiais dalijasi Jelena Pjankova
Net neįsivaizdavau, kad pateksiu į „rūškaną Albioną“! Man tikrai labai pasisekė. Lėktuvui nusileidus mus iš karto nuvežė į pilį. Pusryčiai; kiaušinienė su kumpiu ir pupelės. Senos ir nekintančios gerosios Anglijos tradicijos...
Visiems dalyviams buvo parengta padalomoji medžiaga. Patogu – viską turi krepšyje. Programa suskirstyta minutėmis: paskaita – seminaras – kava – pietūs...Susipažinome su studentais iš JAV, Kinijos, Japonijos. Lengviausia bendrauti buvo su amerikiečiais ir kinais. Japonų labai neįprasti gestai, su jais daugiau bendravome raštu angliškai.
Prasidėjo pirmieji mokymai – tokie psichologiniai: mes sudarėme maišytas grupes – po vieną iš kiekvienos delegacijos.
Kokias gavome užduotis? Akivaizdžiai paaiškinti, kad yra savanorystė. Parodyti sceną: kaip padėti valkatai arba kaip padėti senutėms pereiti gatvę? Nuo atskirų scenų pereidavome prie apibendrinimų. Kaip sukurti organizaciją, kuri teiktų panašią pagalbą? Labai karštai vyko diskusija apie tai, kur gali, o kur negali dirbti kurtieji. Akivaizdžiai buvo matyti, kad amerikiečiai kur kas optimiškesni už kitus. Kai kurie jų gi tvirtino, kad kurčiasis kada nors užims ministro postą. Kinai irgi jautėsi pasitikintys rytdiena. Kiekviena šalis pateikdavo savo problemos sprendimo būdą.
Visų mūsų nuostabai, Japonijos kurtiesiems vis dar tenka įrodinėti, kad jie „ne kupranugariai“. Japonijos delegacija pristatė tokią prezentaciją: viena kurčioji mergina norėjo mokytis farmaceute, bet jai neleido. Tačiau ji pasiekė savo – gavo išsilavinimą. Vis dėlto į darbą jos neėmė. Pagal įstatymą reikėjo surinkti milijoną parašų. O ji surinko du milijonus (!) , ir ją priėmė į darbą.
Kai dėl užsibrėžtų tikslų, amerikiečiai pateikė tokius duomenis: 1953 m. Jelio universiteto absolventams tyrėjai uždavė tokius klausimus: ar jie turi užsibrėžę tikslus; ar jie užsirašė savo tikslus? Ar turi planą, kaip pasiekti tikslus? Taigi – tik 3 proc. absolventų buvo užsirašę tikslus; 13 proc. buvo nusimatę tikslus, bet jų neužsirašė; 84 proc. neturėjo konkrečių tikslų. 1973 m., praėjus 20 metų, paaiškėjo, kad 3 proc. buvusių absolventų uždirbo10 kartų daugiau, nei 97 proc. likusiųjų; ir 13 proc. absolventų, kurie buvo numatę tikslus, uždirba dvigubai daugiau, nei 84 proc. tų, kurie neturėjo tikslų.
Pas mus ne madoje savanorystė. „Dirbti nemokamai? – tikrai ne!“ – dažnai girdime. O užsienyje savanorystė – ne užgaida, o svarbus asmens formavimo dalykas. Savanorystė – tai galimybė pradėti naują karjerą, būdas įgyti draugų, pažinti pasaulį. Savanoriai įgyja svarbios patirties, mokosi bendrauti su kitais žmonėmis, mokosi naujų dalykų, ir visa tai galų gale atneša naudos.
Atmintyje liko Alano Gurvico paskaita apie tai, ko jie pasiekė gyvenime ir dėka ko vis tai pasiekė. Alanas Gurvicas gimė kurčiųjų tėvų šeimoje, mokėsi masinėje mokykloje, paskui koledže ir aspirantūroje. Kad neatsiliktų nuo girdinčiųjų, daug skaitė. Ir visada aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Specialiai mokėsi oratorystės meno. Gurvicas padarė stulbinamą karjerą – nuo elektronikos inžinieriaus iki mokslinio instituto vykdančiojo direktoriaus ir Ročesterio technologijos instituto viceprezidento. Gurvicas patarė palaikyti ryšius su bendrakursiais bei dėstytojais ir išbandyti save įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse.
Ko reikia įeinant į realų gyvenimą? Pirmiausia – būti apsisprendusiam, turėti tvirtą vertybių sistemą, bendravimo įgūdžius, žinoti savo teises ir pareigas, svarbu ryšiai su kolegomis ir kt. – visa tai mes išsamiai aptarėme mokymų metu.
Žmonės, kurie dirbo su mumis seminarų metu, daug pasiekė gyvenime, ir jie dosniai dalijosi savo patirtimi. Aš džiaugiuosi naujais pažįstamais.
Maksimas Čalbuševas
Atrenkant kandidatus į kelionę buvo atsižvelgiama į gestų kalbos mokėjimą, komunikabilumą, visuomeninį aktyvumą, anglų kalbos žinias. Savo anketoje pažymėjau, kad šiek tiek moku amerikiečių gestų kalbą.
Užsiėmimų metu studentai kalbėjo tokiomis temomis, kaip lyderystė, apsisprendimas, bendravimo įgūdžiai, išsilavinimas ir įsidarbinimas. Nebuvo nė dienos be diskusijų.
Pagrindinė šio projekto idėja: aukštasis išsilavinimas – durys į ateitį kurtiesiems. Vienas Japonijos Nippon fondo vadovų Iši Jasunobu pasakojo, kad daugelyje šalių kurtiesiems mokslas apskritai neprieinamas, pavyzdžiui, kai kuriose Vietnamo provincijose nėra netgi pradinių mokyklų kurtiems vaikams. Jis mums sakė: „Jūs turite puikias sąlygas įsigyti aukštąjį išsilavinimą“.
Su Alanu Gurvicu svarstėme, ką reiškia būti lyderiu? „Lyderystė – tai galimybė savo patirtį perduoti kitiems žmonėms“. Mes modeliavome virtualias situacijas ir kėlėme klausimus: ką daryti, kad išspręstume problemas? Viena iš lyderio užduočių – atskleisti kitų žmonių galimybes. „Geras lyderis yra tas, kuris mažai kalba, bet daro darbą ir pasiekia savo tikslus. Paklauskyte jo, kaip jis mato vieną ar kitą situaciją ir išklausykite“. Viena pagrindinių lyderio savybių yra sugebėjimas įdėmiai išklausyti – pabrėžė projekto vadovas, Pen-International klubo vadovas Džimis Denaro. Amerikiečiai sako, kad norint pasiekti tikslą nebūtina būti labai protingam ir turėti daug pinigų. Labai svarbu būti atkakliam.
Mano prezentacija buvo skirta papasakoti apie Vladimirą Galčenko, tai įtikinamas produktyvaus ir sėkmingo žmogaus pavyzdys. Galčenko norėjo dirbti pas Koroliovą, ir pasiekė savo. Jis atvėrė kitiems kurtiesiems – tekintojams ir inžinieriams kelią į Kosmoso korporaciją.
Kinai papasakojo apie vieną šokėjų grupę. Viena kurčioji moteris iš šios grupės tapo įžymi ir dabar veikia kaip kurčiųjų interesų gynėja. Žmonės jau žino šią moterį ir jos prašomi padeda kurtiesiems; požiūris į kurčiuosius šalyje šiek tiek pasikeitė. Ši moteris iš esmės tapo politike. Pusę uždirbtų pinigų ji aukoja našlaičių namams išlaikyti.
Labai įdėmiai klausiausi apie įsidarbinimą. JAV kurtiesiems lengviau, nei mums. Amerikiečiai veikia griežtai laikydamiesi įstatymų, jei kas ne taip – paduoda į teismą. Įstatymo niekam nevalia pažeisti. JAV lengviau gauti darbą – kurčiąjį gali lydėti vertėjas, todėl sumažėja bendravimo barjeras. O pas mus kadrų skyriuje bet kas gali numoti ranka į kurčiąjį: „Kaip su juo bendrauti?“
Ar gali kurčiasis tapti gydytoju? Kam to reikia, jei nedaug kurčiųjų pacientų? O štai Amerikoje yra daktarė Karolina Stern, kuri aptarnauja girdinčius pacientus padedama vertėjo. Ir apskritai Amerikoje yra 40 kurčių gydytojų ir stomatologų. Todėl, kad šioje šalyje keičia darbo sąlygas, o ne reikalavimus darbui. O ko reikia kurčiajam? Vertėjų, garso signalizatorių, faksų arba teksto telefono aparatų ir pan. – priklausomai nuo profesijos. Svarbu matyti gabumus, o ne koncentruotis ties negalia.
Kurčiajam, be abejo, reikalingos ryšio priemonės. Alim Čandi iš Indijos papasakojo, kaip savo laiku įkalbėjo viršininką darbo metu naudotis peidžeriu; šis sutiko ir įsitikino, kad tai sutaupo daug laiko. Bendradarbio kurtumas – ne kliūtis. Alimas pasakojo, kad Indijoje kurtieji neturi specialių sąlygų: jei kas ir įstoja į aukštąją mokyklą, tai išimtinai savo talento dėka. Vertėjų ten nėra. Japonai papasakojo apie savo aukštojo mokslo sistemą. Jie patys mokosi specialybių „pramonės dizainas“ ir „meno dizainas“.
Kas laukia mūsų baigus mokslus „realiame pasaulyje“? Ką mes galvojame apie galimus sunkumus? Ką planuojame? Ar nesusiduria mūsų tikslai ir moralinės vertybės? Ar mums pakanka išsilavinimo? Ar žinome savo teises? O darbdavių teises? ...Klausėmės, ginčijomės...
Gyvenimo sėkmė priklauso nuo pažįstamų tinklo. Svarbu jausti petį! Būtina palaikyti ryšius su draugais ir mokytojais, dėstytojais; padėti vieni kitiems. Vienas mažai ko tepasieksi. Kaip sakė amerikiečiai: „Žmonės daro biznį su tais, kuriuos pažįsta ir myli“. Amerikiečių duomenimis, pažinčių ratas turi lemiamą vaidmenį ieškant darbo, jis svarbesnis už skelbimus laikraštyje ar internete, siunčiamus CV ar įdarbinimo agentūros.
Seminare, kuris buvo skirtas kultūrų įvairovei, nejučiomis perėjome prie kurčiųjų... Kurtieji – kalbinės mažumos nariai. Jų elgesys šiek tiek skiriasi nuo girdinčiųjų visuomenės. Su tuo svarbu supažindinti girdinčiuosius. Juk daugiausia problemų kyla dėl neteisingai interpretuojamo elgesio. Beje, kaip pavyzdį lektoriai paminėjo rusų „nesišypsojimą“, kurį nesupratingi užsieniečiai dažnai vertina kaip nedraugiškumo išraišką.
Dar vienas pavyzdys: Rusijoje neprigirdintis iš karto pabrėžia, kad jis – „neprigirdintis“. O JAV neprigirdintysis (mūsų supratimu) paprastai sako: „Aš kurčias (I‘m Deaf), ir tik vėliau atsitiktinai galima suprasti, kad jis vis dėlto šiek tiek girdi. Pas mus kiekvienas stengiasi įsitvirtinti kito sąskaita, dažnai neprigirdintieji siekia atsiskirti nuo kurčiųjų. Tuo tarpu Amerikoje skirtumą nulemia kitas požymis: asmuo vartoja arba gestų, arba sakytinę kalbą.
Aš įsitikinau, kad nepaisant visko Rusijoje teikiamas išsilavinimas yra vienas stipriausių pasaulyje. Deja, mūsų kurčiųjų draugijos daugelio nuomone, kad kurčias taptų sėkmingu žmogumi, jam reikia dalyvauti sporte: taip jis gaus didesnę pensiją. Iš tiesų kurčiųjų galimybės kur kas platesnės, ir valstybė turi būti suinteresuota, kad kurtieji taptų aukštos kvalifikacijos specialistai.
Man patiko lektoriaus Skoto Atkinso mintis: „Jeigu amerikiečiai, rusai, kinai, japonai ir kitos tautos bendradarbiaus kartu, pasaulis taps ne toks neaprėpiamas, netgi ankštokas“.
Iš rusų kalbos išvertė Joana VANAGIENĖ
Pagal: „В едином строю“, 2009 Nr. 1, p. 24
|
