Naujienos

NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJA: 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas vienbalsiai (95 balsai „už“ ) priėmė įstatymą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyviojo protokolo ratifikavimo. Įstatymas Seime priimtas su išlyga dėl 25 straipsnio a dalies. Balsuojant dėl išlygos 70 Seimo narių pasisakė „už“, 3 balsavo „prieš“, 19 susilaikė.

Šį svarbų Lietuvos neįgaliesiems faktą paprašėme pakomentuoti Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentę Rasą Kavaliauskaitę. Prezidentė „Akiračiui“ sakė: patį ratifikavimo faktą vertiname pažangiai. Mes, neįgalieji, jau seniai jo laukėme. Kitaip, kaip mūsų Konstitucija, dokumento nepavadinsi! Tai mūsų kelias ir nuorodos, į ką galime lygiuotis, kaip turime dirbti ir ties kokiais tikslais susikoncentruoti.

Ne tik mūsų valstybės, bet ir LNF po Konvencijos ratifikavimo laukia nauji iššūkiai ir daugybė darbo. Pirmiausia šalyje teks paskirti ar sukurti struktūrą, skirtą skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą. Teks peržiūrėti veikiančius Lietuvos įstatymus ir prireikus juos taisyti taip, kad jie neprieštarautų Konvencijos nuostatoms. Šis dokumentas tampa viršesnis už Lietuvos įstatymus.

Puikiai suprantame, kad šio svarbaus dokumento nuostatų įgyvendinimas, be visų kitų dalykų, pareikalaus ir daug lėšų. Ypač užtikrinant šiuolaikinių technologijų prieinamumą, aplinkos pritaikymą neįgaliesiems. Todėl neįgalieji neturėtų tikėtis stebuklų. Konvencija – tarsi rūbas, kurį „priaugti“ prireiks gal ne vieno dešimtmečio. Tai ateities dokumentas. Tai galimybė auginti savyje lygybės, laisvės, pagarbos kitoniškumui ir kitiems daigus. Mokytis tolerancijos ir supratimo reikės ne tik valstybės institucijoms, visuomenei, bet ir patiems neįgaliesiems.

Kai pernai paaiškėjo, kad Konvencijos tekstas į lietuvių kalbą išverstas ne visai tiksliai, mes net kreipėmės į Europos neįgaliųjų forumą ir tarėmės: galbūt neverta dėmesio kreipti į netikslumus, kad tik greičiau mūsų šalyje ji būtų ratifikuota. Mums buvo patarta kantriai laukti pataisymų. Kad vėliau, žmonės ginantys savo teises per juridines instancijas, nebūtų suklaidinti ir nenukentėtų dėl blogai suformuluotų nuostatų.

Atskirai buvo balsuota dėl 25 straipsnio a dalies. Parlamentarė D. Mikutienė iškėlė prielaidą, kad ateityje gali kilti neįgaliesiems sunkumų dėl „seksualinės ir reprodukcinės sveikatos“ sąvokos. Peržiūrėjus Lietuvos įstatymus paaiškėjo, kad ši sąvoka faktiškai nėra vartojama. Ji apibrėžta tik Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose, bet ten pateikiama kaip rekomendacinio pobūdžio. Iš tikrųjų kiekviena šalis turi apibrėžti tam tikrų sąvokų traktuotes. Netrukus tai teks padaryti ir Lietuvai, kadangi Seimas vis dėlto balsavo „už“ ir už šią nuostatą.

Svarbu, kad kartu su Konvencija ratifikuotas ir Fakultatyvusis protokolas. Tai dokumentas – be kurio Konvencija tėra rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Štai latviai Konvenciją 2010 m. kovo 1 d. ratifikavo be jo. Supratę, kad tai nebuvo geras sprendimas, šiandien bando padėtį taisyti.

Sveikinu kurčiuosius ir visus neįgalius asmenis su Konvencijos ir jos Fakultatyviojo protokolo ratifikavimu. Tikiu, kad liko vos keletas dienų, kol dekretą dėl jos pasirašys ir šalies Prezidentė. Labai noriu tikėti, kad po šio akto Neįgaliųjų teisių konvencija susilauks daugiau ir žiniasklaidos dėmesio, kurio dabar stipriai pasigendame.“

AKLIEJI: gegužės 27-28 dienomis Vilniuje įvyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) XXI ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas, kuriame išrinktas naujas LASS pirmininkas, nauja LASS centro taryba ir LASS revizijos komisija.
Į LASS pirmininko postą kandidatavo trys LASS nariai – Sigitas Armonas, Vladas Bagdonas ir Aurimas Papečkys. Slaptu balsavimu, surinkęs 59 suvažiavimo delegatų balsus, naujuoju LASS pirmininku tapo Sigitas Armonas, buvęs LASS pirmininko pirmasis pavaduotojas. Vladas Bagdonas gavo 16 balsų, Aurimas Papečkys – 15. Pirmąja pirmininko pavaduotoja atviru balsavimu patvirtinta Ramunė Balčikonienė, buvusi VšĮ LASS centro tarybos programų rengimo specialistė.

SAVANORIAI: liepos 19-25 dienomis Lietuvos neįgaliųjų forumas organizuoja žygį baidarėmis po Labanoro ežerus. Ieškomi savanoriai, kurie nori ir gali padėti neįgaliesiems. Reikės atlikti fizinius darbus, kurių negalės atlikti negalės žmonės, - padėti persinešti baidares, kuprines ir pan. Savanoriams kelionė, baidarės ir maitinimas bus nemokama! Savanorius prašome kreiptis į Respublikinio kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotoją Ievą Čereškaitę, tel. +370 626 77274.

FUTBOLAS: prieš prasidedant Pasaulio futbolo čempionatui Pietų Afrikos Respublikoje, FIFA (Tarptautinė futbolo asociacijų federacija) išplatino pranešimą, kad federacijos interneto svetainėje pirmą kartą visos 64 futbolo varžybos bus komentuojamos ir tarptautine gestų kalba. Negalintys tiesiogiai stebėti varžybų FIFA tinklalapyje ras parengtus reportažus gestų kalba apie jau įvykusias futbolo varžybas. Vaizdo reportažai FIFA svetainėje atsiras iš karto pasibaigus varžyboms. „Futbolas yra universalus sportas ir turi būti prieinamas kiekvienam. Džiaugiamės, kad 70 milijonų kurčiųjų pasaulyje galės pasinaudoti šia paslauga“, – sakė tarptautinės futbolo federacijos prezidentas Josephas Blatteris.

SEMINARAS: gegužės pabaigoje Šventosios poilsio namuose „Spindulys“ Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija organizavo dviejų dienų seminarą, kurio metu probleminėms situacijoms sprendimų kartu ieškojo visų Lietuvoje veikiančių vertėjų centrų atstovai. Penki didieji vertėjų centrai pasiskirstė sritimis ir gvildeno problemas, dažniausiai vertėjams kylančias švietimo, teisėsaugos, socialinėse ir kt. įstaigose. Pirmąkart seminare prabilta ir apie vertėjų baimes: versti vieniems kitų akivaizdoje, susilaukti ne visai korektiškų kolegų pastabų arba vertimo metu nesulaukti pagalbos ir kt. Taip pat dalintasi mintimis, kaip minėtus trūkumus paversti stiprybėmis, kaip užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius tarp miestų, perimti gerąją patirtį. Į svečius pakviestas Kijevo gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentas I. Bondarenko pasakojo apie ukrainiečių vertėjų darbo kasdienybę ir patirtį.

APRAŠAS: 2010 m. birželio 1 d. NRD paskelbė Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo tvarkos aprašą. Jame pirmąkart nuo Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 m. programos vykdymo pradžios planuojama išplėsti pareiškėjų ratą. Pagal projektą paraiškas galėtų teikti ne tik asociacijos, viešosios įstaigos, kaip iki šiol, bet ir labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos. Lietuvos neįgaliųjų forumas, vienijantis 14 nevyriausybinių neįgaliųjų asociacijų, tarp jų ir Lietuvos kurčiųjų draugiją, pasisako prieš pareiškėjų būrio išplėtimą. Eidami į susitikimą su NRD jie atsinešė raštu išdėstytą savo poziciją. Tarp svarbiausių argumentų tokie, kaip didėjantis paraiškų teikėjų būrys, bet nedidėjančios lėšos labiausiai paveiks sunkią negalę turinčius neįgaliuosius dėl to, kad jų paslaugos brangesnės. Nukentės bendroji neįgaliųjų socialinės integracijos politika, sumažės skėtinių organizacijų vaidmuo. Dubliuosis paslaugų gavėjai ir to bus neįmanoma sukontroliuoti ir t.t.

ORNAMENTAS: dailės ir technologijų mokytoja metodininkė Jolita Stumbrienė įrodė, kad jos auklėtinių darbai drąsiai gali būti lyginami su profesionalių dailininkų, nes būtent taip apie šių metų knygą „Pasaulio sukūrimas“ ir jos autores Neringą Gulbinskaitę, Rūtą Ramanauskaitę ir Ernestą Pakulnytę kalbėjo konkurso darbų vertintojai, įteikdami apdovanojimus už profesionaliai atliktą kūrybinį darbą. Jau dešimtmetį vykstantis konkursas „Knyga“ šiemet kvietė kurti ornamentą, kuris menininko P. Galaunės žodžiais buvo „...vienas iš pirmiausių ir pirmykščių elementų, kuriais žmogus išreiškė savo grožio pajautimą“. Dailės mokytoja J. Stumbrienė konkursui pateikė šeštokių Neringos Gulbinskaitės, Rūtos Ramanauskaitės ir devintokės Ernestos Pakulnytės ornamentu papasakotą pasaulio sukūrimo istoriją.