|
Gegužės 10 dieną per Motinos dienos minėjimą Vilniuje sostinės gyventojai ir miesto svečiai pirmąkart pamatė naują “Mimikos” teatro darbą - judesio spektaklį “Išvarymas iš rojaus”. Scenarijaus autorė ir režisierė – Janina Mažeikienė.
Dešimties scenų spektaklis, įrėmintas į biblinio siužeto rėmus, mums pateikia dar vieną suardytos gėrio ir blogio pusiausvyros padarinių interpretaciją. Kasdienybėje mes nusigręžiame nuo tokių istorijų, nes iš anksto tarėmės žiną ir paklydimų motyvus, ir pasekmes. Meniškai išgryninta banali istorija skamba kaip maldavimas: išgirskime kiekvieną pagalbos prašymą, nenusigręžkime nuo suklupusio žmogaus. Nes tas žmogus – kitoje situacijoje aš. Spėjamas spektaklio moralas – rūstus ir tik truputį guodžiantis.
Didingu suvaldyto vienyje gėrio ir blogio šokiu prasidėjusi pirmoji scena mums dovanoja baltą Ievos ir Adomo gimimą. Vertas pamatyti paprastas ir nenuvalkiotas režisūrinis sprendimas. J. Mažeikienės atpažinimo ženklu tampanti Žalčio gundymo scena ne tik patraukli, bet, sakyčiau, kiek erotiška, tad labai priimtina jaunimui.
Antrame plane aidinti muzika, nors ir yra būsimų tragiškų įvykių perspėjimas, tačiau ji neįkyri, negąsdinanti. Girdintis žiūrovas lengvai ją gali nustumti į netrukdantį pasąmonės kampelį ir autorės valia persikelti į mūsų gyvenamą laiką.
Pagrindinio vaidmens atlikėja Ieva (Rūta Šarkauskaitė) diskotekoje dūksta su savo mylimuoju. Jųdviejų pora traukia aplinkinių dėmesį. Mergaitei patinka būti dėmesio centre, ji įsimylėjusi šokį ir save jame. Tačiau ten, kur grožis ir palankumas, šalia gūžiasi žiaurumas ir blogis. Trys jaunuoliai išsitempia Ievą iš renginio, nugirdo, nuplėšia drabužius, prievartauja. Draugas nepajėgia, o gal neišdrįsta jos apginti. Ir žemiška pasaka ima byrėti į šipulius. Scenos gilumoje Žaltys vis įžūliau juodom kreidelėm pildo balto audinio stendus – scenos dekoracijas. O suaugę žmonės, užuot palaikę ir pabandę suprasti, bjaurisi, atstumia, baudžia: Mokytoja, Direktorė, tik savimi besirūpinanti Motina. Šios moterys mergaitei surengia kitą “egzekuciją”, po kurios jai lieka tik kelias į gatvę.
J. Mažeikienė turi “lengvą” ranką: net pačiu brutaliausius įvykius pateikia estetiškai ir žiūrovų pernelyg nekankina. Tiesiog per visą spektaklį “išdėlioja” atpalaiduojančius epizodus. Šeštadienio popietės svečiams patiko komiška Mokytojos, Direktorės, Motinos vaidyba, nors tai akivaizdžiai neigiami ir tam tikra prasme dramatiški personažai. Būtent dėl jų kaltės psichologiškai sužlunga pagrindinės pjesės herojės gyvenimas. Nuo per aukštos įtampos saugo Valytoja, periodiškai šluojanti šiukšles (o jų kūrinio erdvėje vis daugėja) ir parengianti perėjimui į kitą sceną.
Kai berniūkščiai gatvėje užpuola praeivę mergaitę, pagrindinė herojė nedvejodama puola jai į pagalbą. Ieva neleis, kad dar kartą pasikartotų jos likimas. Šįkart šalia draugės stoja ir kažkada bailiai atsitraukęs Adomas. Žemėje dar kartą susikauna gėris ir blogis. Gaila, bet pasakinės baigties šįkart žiūrovui neišvys. Režisierė nusisuka nuo pačios mums ankstesniais darbais suformuotų optimistinių nuostatų ir… sužeidžia mūsų šventinius jausmus. Gatvės chuliganų mirtinai sužalotas peiliu Adomas prašo Ievos paskutinį kartą jam pašokti. Raudodama herojė pildo draugo valią ir tarsi šaukiasi aukštesnių jėgų pagalbos. Tačiau per vėlu. Žemė geria kraują, o dangus niūriai tyli. Mergaitės šokyje – ir neatperkamas praradimas, ir didžiausios svajonės – tapti šokėja – išsižadėjimas.
Šiurkščiai panardinusi žiūrovus į atpildo pragarus, tik pjesės pabaigoje režisierė praveria jiems ir išsipildymo dangų. Nusikaltėliai išaiškinami ir teisiami. Kaukėti šokėjai atidengia veidus, piktos pagundos obuolius išsklaido po žiūrovų salę, o Žaltys kaukes, šiukšles ir nuodėmes sumeta į konteinerį su dangčiu. Atrodytų, blogis sutramdytas. Tačiau ar ilgam? Spektaklio pavadinime juk nėra nė užuominos apie grįžimą į rojų.
Autorės valia tik nekalti personažai gauna teisę grįžti į biblinį siužetą. O žiūrovams lieka trapi viltis į “viskas bus gerai”. Tačiau šįkart “gerai” - jau su išlygomis.
Reikia pagirti ir pagrindinių, ir antro plano aktorių vaidybą. Mano galva, jie gavo vaidmenis pagal savo amplua. Ir todėl galėjo geriausiai atsiskleisti.
Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
 |
 |
| Spektaklio akimirkos. |
|
|
