Naujienos

Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA kartu su Baltarusijos organizacija „Skirtingi-Lygūs“ šiais metais įgyvendino projektą „Lietuvos ir Baltarusijos neįgalaus jaunimo iniciatyvos“. Projektą finansavo LR Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa. Projekto tikslas – pasidalyti patirtimi tarp neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų Lietuvoje ir Baltarusijoje, susipažinti su kurčiųjų ugdymu kaimyninėse šalyse, skatinti neįgalaus jaunimo iniciatyvas.

Organizacija „Skirtingi-Lygūs“ vienija neįgalius, daugiausia judėjimo negalią turinčius jaunus žmones. Ji siekia padėti savo nariams suprasti, kad reikia neužsidaryti tarp keturių sienų, o turėti tikslą ir jo siekti.

Liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje Giruliuose vyko tarptautinė Baltarusijos ir Lietuvos neįgalaus jaunimo stovykla. Stovykloje dalyvavavo judėjimo negalią turintys jaunuoliai iš Baltarusijos ir bendrijos PAGAVA jaunimas. Pradžia nebuvo lengva, nes dalyvius skyrė ne tik kalba, bet ir skirtinga negalia. Teko aktyviai dirbti vertėjams: reikėjo versti ne tik į gestų, bet ir į lietuvių, rusų kalbą, neretai padėdavo ir anglų kalba. Stovykloje vykdavo daug diskusijų. Baltarusiai pirmą kartą susidūrė su kurčiųjų problemomis ir sužinojo daug naujo: apie kurčiųjų istoriją, kokią pagalbą Lietuvoje kurtiesiems teikia valstybė, kokių profesijų mokosi kurtieji. Kurtiems lietuviams taip pat daug kas buvo nauja: jie pamatė, kaip sudėtinga „gyventi ratukuose“ ir įveikti kasdienes kliūtis, pvz., nelygiu asfaltuotu taku ratukais nuvažiuoti į stovyklos valgyklą arba per smėlį privažiuoti prie jūros. Per susitikimus dalyviai pasakojo apie save ir savo svajones. Jaunimo svajonės panašios – visi nori įsigyti profesiją, gyventi savarankiškai, turėti draugų ir pamatyti pasaulio. Abiejose šalyse neįgalieji kovoja už savo teises, tam reikia rodyti iniciatyvą. Stovyklos dalyvius sujungė ekskursijos į Nidą ir Klaipėdą. Lietuviai padėjo svečiams užkopti į Raganų kalną ir didžiąją Nidos kopą, vežė į Jūrų muziejų ir praktiškai mokėsi atjautos bei kantrybės.

Taip pat įgyvendinant projektą buvo surengti mainų vizitai į Minską ir į Vilnių.

Rugsėjo mėnesį grupė Lietuvos kurčių moksleivių, jų tėvų ir mokytojų buvo išvykusi į Minską. Apsilankėmė Minsko specialiojoje vidurinėje sutrikusios klausos vaikų mokykloje Nr. 14. Mokykla yra nuošalioje vietoje šalia miesto parko. Mokykloje mokosi 111 mokinių, veikia vakarinis skyrius. Moksleivių amžius nuo 7 iki 48 metų (vakariniame skyriuje), klasėse mokosi po 6-8 moksleivius. Jau trejus metus čia mokosi vaikai su kompleksine negalia – 12 vaikų su klausos ir intelekto sutrikimais, kuriems skirtos dvi klasės, taip pat yra mokinių su judejimo negalia. Pedagogai ir mokyklos bendruomene stengiasi, kad įgyvendinant inkliuzijos modelį būtų užtikrintos kiekvieno mokinio teisės. Vasarą mokykloje organizuojama stovykla.
Mokykla pastatyta pagal originalų projektą, taikant specialios erdvės principą, todėl 20 klasių yra šešiakampės formos, o 6 – stačiakampės. Mokykloje anksčiau buvo taikoma indukcinės kilpos įranga, dabar norėjo įsigyti FM sistemų, tačiau jos brangios, todėl turi tik keletą. Vaikų su kochleariniais implantais kol kas labai mažai. Direktorės teigimu, jie yra prastos kokybės, šalyje implantus siūlo tik viena firma, dirbanti be konkurencijos. Pirmame mokyklos aukšte dalis klasių pertvarkytos į miegamuosius, juos savo lėšomis bei jėgomis įrengė ir aprūpino baldais mokyklos bendruomenė – pedagogai, tėvai, vaikai. Kambariai paprasti, bet skoningi ir jaukūs, kiekvienas skirtingos spalvos. Sporto salė nedidelė, tačiau puikaus trenerio ugdoma jaunimo (iki 16 metų) futbolo komanda garsi ne tik Minske, bet ir visoje šalyje. Trys mokyklos ugdytiniai yra olimpiniai čempionai. Kai kurie jaunuoliai stengiasi mokytis šioje mokykloje būtent dėl puikaus trenerio.

Jau dešimt metų mokykloje yra įsteigti psichologo ir socialinio darbuotojo etatai, jiems skirti atskiri kabinetai. Iš pradžių psichologai ilgai neužsibūdavo, po metų ar pusantrų išeidavo. Šiuo metu jau pusantrų metų mokykloje dirba neprigirdinti psichologė, kuri gerai moka gestų kalbą. Ji rado bendrą kalbą su mokiniais, jai dirbant vaikai ėmė labiau tikėti savo ateitimi.
Mokykloje yra darbinio ugdymo klasės: šaltkalvių, stalių, siuvimo, namų ruošos darbų. Jų įranga pasenusi ir susidėvėjusi, tokia seniai jau nenaudojama gamyboje. Siuvimo klasėje po pietų vyksta būrelių užsiėmimai. Anksčiau merginos mokėsi batikos technikos, dabar siuvinėja karoliukais. Biologijos mokytoja vadovauja dizaino studijai, kuri garsina mokyklą ir puošia jos aplinką. Veikia šiuolaikinio šokio būrelis, kurį lanko ir girdintieji. Šokių būrelio vadovė yra diplomuota defektologė su klausos negalia.

Mokykla didžiuojasi dailės studija „Farba“, kuriai vadovauja dailės mokytojas. Kiekvieną vasarą prie Svitiazio ežero organizuojamas dešimties dienų pleneras, kuriame dalyvauja 10 mokinių iki 20 metų. Šiais metais jų darbai puošė ne tik nuolatinę mokyklos galeriją ir mokyklos sienas, bet ir buvo eksponuoti miesto galerijoje.

Per vizitą stengėmės susipažinti su Baltarusijos kultūra: aplankėme Nacionalinį dailės muziejų, pažiūrėjome baleto spektaklį garsiajame Baltarusijos nacionaliniame didžiajame operos ir baleto teatre, pasivaikščiojome miesto centre.

Spalio mėnesį Vilniuje sutikome svečius iš Baltarusijos. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro darbuotojai maloniai priėmė svečius ir pasidalijo savo darbo patirtimi. Jie papasakojo apie centro istoriją, supažindino su kurčiųjų ugdymo sistema Lietuvoje, aprodė klases ir kabinetus, atsakė į svečių klausimus. Baltarusiai labai domėjosi naujovėmis, daugeliui jų tai buvo pirmoji kelionė į Europos Sąjungos šalį. Įvyko susitikimas su bendrijos PAGAVA nariais. Tėvų bendrijos Baltarusijoje nėra, todėl ypač domėtasi bendrijos PAGAVA veikla. Tėvai ir kurtieji moksleiviai galėjo pabendrauti ir aptarti tolesnio bendradarbiavimo galimybes. Be abejo, aprodėme svečiams Vilniaus senamiestį ir nuvežėme į Trakus.

Projektas padėjo užmegzti ryšius tarp Lietuvos ir Baltarusijos neįgalaus jaunimo ir kurčiųjų ugdymo įstaigų. Tikimės, kad partnerystė nenutrūks, ir tai padės ateityje plėsti bendradarbiavimą tarp kaimyninių šalių.

Bendrijos PAGAVA inf.

Projekto "Lietuvos ir Baltarusijos neįgalaus jaunimo iniciatyvos" dalyviai.