|
1970-ųjų pradžioje grupė Australijos kurčiųjų užsibrėžė tikslą plėsti kurčiųjų laisvalaikio formas ir suteikti galimybę kurtiesiems išreikšti save per vaidybą. Iš pradžių jų tikslas buvo sukurti teatrą KURTIESIEMS.
1979 m. parėmus Australijos menų tarybai ir Australijos Elžbietos teatro fondui, buvo įkurtas Kurčiųjų teatras, kurio tikslas šiek tiek pasikeitė: tai buvo Kurčiųjų teatras, skirtas tiek kurtiesiems, tiek girdintiems žiūrovams.
Pirmąjį teatro gyvavimo dešimtmetį buvo statoma daugiausia garsiųjų dramaturgų: Šekspyro, Beketo, Brechto ir netgi T. Williamso spektakliai. Tekstas buvo perteikiamas gestų kalba, kurią lydėjo įrašytas ir iš scenos šonų sklindantis balsas arba tekstą skaitė ant scenos stovintys girdintys aktoriai.
1989 m. teatro meniniu direktoriumi pirmą kartą buvo paskirtas kurčias profesionalas - aktorė ir vertėja Carol-lee Aquiline. Jai vadovaujant teatras intensyviai dirbo siekdamas sukurti naują kurčiųjų teatro darbo metodą, kuriame buvo vartojama gestų kalba ir kitos vizualinės išraiškos priemonės. Taip teatras tapo universaliai suprantamas vizualus teatras.
Teatras jau buvo apkeliavęs visą Australiją, pabuvojęs JAV, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Austrijoje ir Singapūre, kai 1995 m. jam buvo suteiktas Australijos kurčiųjų teatro vardas.
Teatras toliau vystė savo veiklą, 1989-2005 m. pasikeitė keturi teatro vadovai. Naują puslapį teatro istorijoje atvertė 2005 m. teatro vadove paskirta Caroline Conlon, kuri stengėsi suteikti spektakliuose kuo didesnį vaidmenį kurtiesiems.
Australijos kurčiųjų teatras yra vienintelis profesionalus kurčiųjų teatras Australijoje. Spektakliai vaidinami įvairiais stiliais ir metodais, tarp jų: vizualus teatras, gestų kalba, dainavimas gestais, šešėlių teatras, pantomima. Kasmet teatro spektaklius pamato daugiau kaip 18 tūkst. moksleivių visoje Australijoje.
Teatras didžiuojasi, kad jo spektakliai yra visiems suprantami ir kad nekyla jokių bendravimo problemų. Kiekvienas gali suprasti: kurčias, girdintis, ne angliškai kalbantis, jaunas, senas. Australijos kurčiųjų teatras dirba bilingviniu metodu - derinama australų gestų ir anglų kalba. Personalui bendrauti pasitelkiami gestų kalbos vertėjai.
Be valstybės paramos, didžiausias pajamas teatras gauna iš spektaklių mokyklose, taip pat iš savo rėmėjų, narystės programų ir aukojamų lėšų. Teatras stengiasi, kad spektakliuose, kurie rodomi mokyklose, vaidintų vien kurtieji aktoriai. Kartais, priklausomai nuo vaidmenų, kuriuos parašo rašytojai arba teatro meno vadovas, yra pasitelkiami papildomi aktoriai, kurie, priklausomai nuo vaidmens, tai gali būti kurti arba girdintys.
Australijos kurčiųjų teatro veikla
Kasmet ATOD sukuria dinamišką spektaklių ir viešos veiklos programą. Pagrindinę teatro veiklą sudaro:
Spektakliai pradinėse ir vidurinėse mokyklose ir teatro dirbtuvės
Teatras rengia edukacinius spektaklius ir teatro dirbtuves dviem amžiaus grupėms: pradinėms ir vidurinėms mokykloms ir su jais keliauja po visą Australiją, o kartais ir į Naująją Zelandiją. Mums įprasto teatro vaidyba pagrįsta tekstu, balso naudojimu ir išraiška per žodžius. ATOD eina kita kryptimi, todėl meno dirbtuvėse moksleiviai mokomi atpalaiduoti kūną ir vaidinti bei bendrauti per veido išraišką, kūno kalbą ir rankas. Naudojant šiuos tris metodus kuriamos istorijos ir teatras.
Per kiekvieną pasirodymą mokykloje teatras nemokamai rodo nedidelę edukacinę programą apie kurtumą ir gestų kalbą, kurios metu vaikams pateikiama faktų ir jie įtraukiami į veiklą. Pvz., programėlė: „Apie ką jie kalba?“: paleidžiamas vaizdo įrašas su išjungtu garsu, paskui vaikų paprašoma įspėti, apie ką buvo kalbama, jie įtraukiami į diskusijas, supažindinami su skaitymu iš lūpų.
Kita programėlė „Rankų formos“: ką galima padaryti vienu pirštu: paskambinti telefonu, parašyti žinutę, pasikasyti; penkiais pirštais: pamojuoti, užsimauti pirštinę, atidaryti stalčių; su rodomuoju ir nykščiu: nuskinti gėlę, rašyti pieštuku, užsisegti sagas. Gestų kalboje naudojamos įvairios rankų formos. Taip moksleiviai supažindinami su gestų kalbos pradmenimis.
Spektakliai bendruomenei
Kasmet ATOD sukuria nedidelį gastrolinį spektaklį, skirtą kurčiųjų ir girdinčiųjų bendruomenei. Spektaklis suteikia teatrui ir aktoriams galimybę ieškoti naujų temų, išbandyti naujus metodus. Kadangi šie vežiojami spektakliai rodomi įvairiose scenose ir įvairiomis sąlygomis, jų dekoracijos turi būti nesudėtingos, pastatymas nebrangiai kainuoja.
Pagrindinis spektaklis
Kasmet ATOD sukuria vieną pagrindinį spektaklį. Priklausomai nuo spektaklio, jį statant dalyvauja beveik visi aktoriai ir personalas. Šio spektaklio dekoracijos yra brangesnės, spektaklis rodomas Sidnėjuje tris savaites.
Dramos stovykla
ATOD kasmet rengia vizualinio meno teatro ir komunikavimo dramos stovyklą. Stovyklos trukmė viena savaitė, ji skirta tiek kurtiems, tiek girdintiems aktoriams lavinti vizualinę komunikaciją ir judesio įgūdžius.
Teatras su vertimu į gestų kalbą
Kadangi kurtieji neturi galimybės pasimėgauti gyvu teatru, Australijos kurčiųjų teatras specialiai organizuoja kitų teatrų vaidinamų spektaklių vertimą į gestų kalbą. Siekdamas sudaryti galimybę kurtiesiems pamatyti kokybišką spektaklį ir supažindinti visuomenę su kurčiaisiais, ATOD bendradarbiauja su keliais teatrais ir kasmet parodo kokį nors jų spektaklį su vertimu į gestų kalbą. Paprastai per metus parengiamas toks vienas spektaklis ir ATOD organizuoja grupinį bilietų pirkimą kurtiesiems ir jų rėmėjams, kad būtų nupirktos vietos, iš kurių geriausiai matomi gestų kalbos vertėjai.
Spektakliai su vertimu į gestų kalbą – nelengvas projektas gestų kalbos vertėjams. Beveik mėnesį jie ruošiasi ir repetuoja visą spektaklį. Pasiruošti, be abejo, reikia dar daugiau laiko, jeigu į gestų kalbą verčiamas miuziklas.
Rengiant į gestų kalbą verčiamą spektaklį, ATOD sudaro sutartis su vertėjais ir konsultantais, nuperka bilietus kurčiųjų bendruomenei, derina su teatru, kurioje vietoje ant scenos turi stovėti gestų kalbos vertėjai, derasi, kad teatras kurtiesiems parduotų bilietus į vietas, iš kur geriausiai matyti gestų kalbos vertėjai. Prieš pradedant rengti spektaklį ATOD taip pat įvertina, ar spektaklis tinkamas versti į gestų kalbą. Paprastai į gestų neverčiami spektakliai atsižvelgiant į šiuos dalykus:
Kalba: jei spektaklis parašytas senąja anglų kalba arba dialektu, jis nėra tinkamas vertimui.
Humoras: jei komedija pagrįsta žodžių žaismu, ją labai sudėtinga išversti į kitą kalbą.
Tema: kartais spektaklio tema įvertinama kaip netinkama kurčiųjų bendruomenei.
Australijos kurčiųjų teatras yra koordinavęs įvairių Sidnėjaus teatrų spektaklių, taip pat Olimpinių ir Parolimpinių žaidynių programų, kelių miuziklų, tarp jų ir „Muzikos garsai“, vertimą į gestų kalbą.
Australijos kurčiųjų teatrui dažniausiai užduodami klausimai:
Kiek teatras turi nuolatinio ir kiek samdomo personalo? Koks personalo vaidmuo?
Vyriausiasis vadovas – ne visas etatas: atsako už mokyklos programų organizavimą, sudaro metų programą kartu su meno vadovu, teikia finansavimo paraiškas, bendrauja su teatro valdyba, užtikrina kasdienę teatro veiklą.
Meno vadovas – visas etatas: sudaro meno programą, vadovauja, rašo ir repetuoja mokyklos programas ir pagrindinius spektaklius, organizuoja aktorių repeticijas, parenka aktorius.
Biuro administratorius-finansininkas – ne visas etatas: tvarko teatro buhalteriją, planuoja mokyklos programų išvykas ir apgyvendinimą; bendras biuro darbas.
Kasmet samdomi 3 kurtieji aktoriai 7 mėnesius per metus vaidinti mokyklos programose. Pagrindiniam spektakliui parengti įdarbinama iki 6 aktorių 3 mėnesiams, taip pat direktoriai ir techninis personalas. Taip pat sudaromos įvairaus laikotarpio sutartys su gestų kalbos vertėjais.
Kas yra pagrindiniai ATOD žiūrovai?
Teatras turi tris veiklos sritis, kiekviena sritis turi savo žiūrovą, nors, be abejo, kai kurie žiūrovai apima visas tris kryptis. Teatro veiklos kryptys: mokyklų programa, pagrindinis teatras ir spektakliai su vertimu į gestų kalbą. Mokyklų programos žiūrovai: moksleiviai ir mokytojai, girdintieji ir kurtieji. Spektaklių su vertimu į gestų kalbą žiūrovai yra kurčiųjų bendruomenė. Pagrindinio spektaklio publika - kurtieji ir girdintieji teatro žiūrovai.
Kuo ATOD spektakliai patraukia kurčius ir neprigirdinčius žiūrovus? Kokią techniką naudoja teatras?
Teatro spektakliai patinka kurtiesiems, nes dauguma aktorių yra kurtieji, dažnai ir vadovai yra kurtieji, spektakliuose kalbama australų gestų kalba arba naudojama kokia nors vizualinė bendravimo forma arba pantomima. Visa tai padeda kurtiesiems suprasti turinį. Teatro spektakliai dažnai būna ne apie kurtumą, nes kurtieji gyvena normalų gyvenimą: patiria įvairias emocijas, nuotykius, išgyvenimus, jie susiduria su šeimos, tarpusavio santykių, darbo problemomis.
Ar teatro spektakliai naudingi girdintiems žiūrovams?
Neabejotinai. Visais ATOD spektakliais gali mėgautis ir girdintieji žiūrovai, ypač vaidinimais, skirtais mokyklų programai. Jie padeda moksleiviams suprasti vizualinio bendravimo reikšmę, gestų ir kūno kalbą. Tuo pačiu teatras supažindina moksleivius su kurtumu, nes dauguma vaikų retai mato kurčiuosius ir todėl kartais susikuria nepalankią nuomonę, pvz., kad kurtieji menkesni už girdinčiuosius. Kai spektakliai vyksta gestų kalba, yra sinchroniškas vertimas į anglų kalbą.
Kaip vertinti ATOD: ar tai teatras, kur vaidina kurtieji ir kuris skirtas kurtiesiems, ar tai visiems skirtas teatras?
ATOD yra visiems skirta teatras, kurį įkūrė ir kuriame vaidina kurtieji. Tai rodo ir teatro pavadinimas - Australijos kurčiųjų teatras.
Ar ATOD turėjo įtakos kitiems Australijos teatrams?
Nors ATOD yra nedidelis teatras, jis veikia jau 25 metus ir per tą laiką sukūrė daug spektaklių, kuriuos pamatė tūkstančiai žmonių. ATOD dirbo su kitais teatrais, jis sukūrė naujus vaidybos metodus ir technikas. Didžiausią įtaką teatras padarė mokyklų moksleiviams.
Iš anglų kalbos išvertė
Joana VANAGIENĖ
Informacijos šaltiniai:
http://www.ozdeaftheatre.com/company/index.htm
http://www.ozdeaftheatre.com/index.htm
http://www.ozdeaftheatre.com/company/index.htm
|
