Naujienos

Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) ir Dainų švenčių fondo aukščiausias apdovanojimas „Aukso paukštė“ suko ratus apie Vilniaus KRC nuo vėlyvo 2008-ųjų rudens, kai baigėsi LLKC organizuota jau dešimta „Atspindžių“ apžiūra. Bet vis dar nesileido. Nutūpė į liaudies teatro „Mimika“ režisierės Janinos Mažeikienės rankas tik 2009 m. kovo 7 d. Nacionalinio dramos teatro Mažosios salės scenoje, kurioje vyko „Aukso paukštės“ įteikimo iškilmės. Ir pasiliko.

Ką šis apdovanojimas reiškia? Patį aukščiausią mėgėjų teatro įvertinimą Lietuvoje. „Aukso paukštė“ laimėta kategorijoje „Geriausias suaugusiųjų mėgėjų teatras ir vadovas“. Dėl šio apdovanojimo pernai su kurčiaisiais dar varžėsi penki teatrai iš Joniškio, Jurbarko, Pasvalio, Šakių, Telšių. Apdovanojimas pelnytas už spektaklį „Gyvasties prisilietimas“. Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis „Aukso paukštes“ prilygino lietuviškiems „Oskarams“. Vadinasi, įvertinta taip, kad geriau jau nebūna. Juolab apdovanojimas pelnytas per jubiliejinę, dešimtąją apžiūrą. „Mimika“ taip pat yra ir pirmasis neįgaliųjų teatras, stojęs į lygią gretą su girdinčiųjų kolektyvais.

Daugelis kalbintų ekspertų tik paminėjo, kad „Mimika“ - neįgaliųjų teatras. Pabrėžė ir stebėjosi, kad sunkumų aktoriams buvo daugiau, o jų pasiektas rezultatas - pats geriausias. Geriausias ne tarp girdinčių ar kurčiųjų, bet tarp mėgėjų teatrų.
Apdovanojimų ceremonijoje padėkos raštais įvertinta spektaklio režisūra (J. Mažeikienė), scenografija (N. Petrauskas), sceniniai kostiumai (V. Matuzevičiūtė), choreografija (M. Svirskys).
„Mimikos“ režisierė J. Mažeikienė padėkos kalboje sakė: „Dėkoju likimui už galimybę pažinti kurčiųjų pasaulį. Jame daug įdomaus, mielo, gero. Iš visos širdies ačiū kolektyvui.“

Tad belieka palinkėti laureatui (t.y. visai kūrybinei komandai), kad „Paukštė“ neužliūliuotų savo svaiginama verte, bet skatintų naujiems kūrybiniams skrydžiams.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ