Lietuvos kurčiųjų draugija
Mes Facebook'e
Forumas
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka

Geriausi 2011 metų sportininkai, jų treneriai ir vadovas.

 
 
 


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

Atvelykio džiaugsmas - šiauliečių skiautiniuose2007 04 27

Įprasta, kad Atvelykio pagrindiniai akcentai – dažytų kiaušinių paroda bei margučių ridenimo varžytuvės. Na, o šiauliečiai šiemet šią tradiciją aplenkė ir spalvų gamas demonstravo kitaip. Surengė skiautinių ekspoziciją, kurioje spalvų energija pulsavo visi darbai.
Balandžio 13 d., per parodos atidarymą, Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro (ŠKRC) salėje išdėliotos lovatiesės, kilimai, gėlėtomis staltiesėmis išpuošti stalai spinduliavo šilumą, jaukumą ir akį traukė savo spalvingumu.

Gydo depresiją

„Niekada supykęs neatsisėsi siūti skiautinio. Todėl į jį išlieji tik šilumą“, - parodoje sklidusios teigiamos energijos šaknis atskleidė ŠKR centro direktorė Genovaitė Adomaitienė. Ji prisipažino, kad gyvenime niekada negalvojo siūsianti, o dabar negalinti sustoti.

Apie šiauliečių skiautininkių būrelio įsikūrimo pradžią papasakojo jo vadovė Virginija Pauliukonienė. Į būrelio pirmos dienos pratybas prieš ketverius metus susirinko 30 moterų. Visoms norėjosi siūti spalvingas grožybes, tik ne visoms užteko kantrybės ir kruopštumo užsiimti šia kūryba. Šiandien, pasak vadovės, būreliui priklauso apie 15 moterų, o įprastai į pratybas skiautinio meno mokytis susirenka po 5-6 kurčiųjų bendruomenės nares. Svarbiausia kurtiesiems įžiebti kūrybinę ugnelę, vėliau jie patys taip įsitraukia, kad liūdnos nuotaikos ar net depresijos atsikrato.

Kurčiųjų skiautininkių kilimai, lovatiese, staltiesė ne kartą buvo eksponuojamos Vilniaus mokytojų namuose, kur kasmet rengiama visos Lietuvos skiautininkių paroda.

Šie darbai skleidžia šilumą ir energiją dar ir todėl, kad jie rankų darbo sušildyti, siuvimo mašina pasinaudojama retai. Tai vienetiniai darbai.
„Niekas tokių kilimėlių neturi, tik tu vienas. Jie gana paklausūs. Užsakymų yra, tačiau atsisakau juos vykdyti, nes jau kepykla išeina, kai tik siuvi siuvi. Jei vieną pabaigi, kitą pradedi, tai jau nebe kūryba“, - apie tautodailininko darbo ypatumus kalbėjo skiautinių būrelio vadovė.

Skiautiniai profesionalo akimis

Parodos atidaryme dalyvavo Šiaulių apskrities kultūros ir meno tarybos pirmininkas, Šiaulių universiteto Dailės fakulteto menotyrininkas, J.Basanavičiaus premijos laureatas profesorius Vytenis Rimkus ir Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorius Ramunas Maciulevičius.

Pasak profesoriaus, skiautiniai – naujas žanras Lietuvos tautodailėje, tai estetinio-meninio ir darbinio prado derinys. Ši kūryba padeda puoselėti edukologinę ar reabilitacinę veiklą.

Menotyrininkas plačiau kalbėdamas apie skiautinius akcentavo, kad jais užsiima ne tik tautodailininkai, bet ir profesionalūs dailininkai, tačiau jie neįvardinami kaip skiautininkai. Profesorius paminėjo tekstilininkę Kaziukaitytę, kuri iš skiaučių kuria kilimus. Ji taiko unikalią siuvinėjimo techniką, tačiau savo technologinio prado niekam neišduoda. Koliažo technika sukurtas kūrinys – kai prie pagrindo lipdoma popieriaus, audinio ar kitos medžiagos gabalai ir piešiama ar tapoma – taip pat yra giminingas skiautinių menui.

Startas platesniam renginiui

Lietuvoje skiautininkų klubai pradėjo steigtis prieš dešimt metų, vienas pirmųjų - „Urtės“ įsikūrė Vilniuje . Šiauliečiai ketina savo klubą pavadinti „Saulės“ vardu. Iki klubo įkurtuvių vienas žingsnis - liko pasisiūti vieną iš klubo regalijų – vėliavą.

Būrelio vadovė apgailestavo tik dėl vieno– skiaučių stygiaus. Mat Lietuvoje nėra kaip kitose užsienio šalyse: „nueini, nusiperki sukarpytas skiauteles... Ten išplėtota skiautinių pramonė.“ Mūsų skiautininkės pačios savaitę, mėnesį renka audinių atraižas ir gamina skiauteles, o paskui dėlioja, derina spalvas, kad suskambėtų skiautinys.

„Medžiagos - didelė problema, reikia nemažai laiko sugaišti dėl jų. Pavyzdžiui, norėdama viename kilimėlyje išgauti naujametinę nuotaiką, teko daug paplušėti, kol suradau tam tinkamas dvi spalvas,“ – kūrybinius sunkumus dėstė V. Pauliukonienė.

ŠKR centro direktorė G. Adomaitienė Atvelykiu surengtą skiautinių ekspoziciją įvardijo kaip organizuojamos kelias meno sritis apimančios parodos startą. Į ją ketinama įtraukti Šiaulių sutrikusios klausos ugdymo centrą, Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro aktorius, saviveiklininkus. Tam labai aktualu surasti tinkamas patalpas, kad ją galėtų aplankyti ne tik kurtieji. Tai turėtų būti kurčiųjų integracinis renginys. Dar neaišku, ar jis apims kelias apskritis, ar tik Šiaulių. Šią idėją palaiko ir remia Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorius Ramunas Maciulevičius.

„Norėtųsi pakviesti ir kitų meno sričių kurčiuosius tautodailininkus, tačiau iškyla problema dėl jų kūrybinių darbų atvežimo. Savo lėšomis kurčiajam per brangu, tačiau nežinome, ar turėsime lėšų toms reikmėms“, - neaiškias ateities perspektyvas dėstė direktorė.

Genė KARKLIENĖ

 
 Skiautinių parodą aplankė Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorius Ramunas Maciulevičius (antras iš kairės) ir Šiaulių universiteto Dailės fakulteto menotyrininkas, J.Basanavičiaus premijos laureatas profesorius Vytenis Rimkus .  Būrelio vadovė Virginija Pauliukonienė.
   
   



G.KARKLIENĖS nuotr.

Skiautinių paroda - Virtualioje galerijoje. 

 
Žingsneliu atgal  Į viršų