|
Mano pasirinkimą vadino keistu
Aliaska - tai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Didžiausia, bet rečiausiai apgyvendinta JAV teritorija. Ten kalnai aukštesni, upės gilesnės ir laukinė gamta turtingesnė, negu bet kurioje kitoje pasaulio vietoje.
Šiame egzotiškame krašte vasaros atostogų metu aš, Jovita Gronskytė, Vilniaus dailės akademijos tapybos restauravimo specialybės studentė, ir įsidarbinau.
Iš aplinkinių reakcijos netrukau suprasti, kad mano pasirinkimas toli gražu neeilinis ne tik Lietuvoje, bet ir pačioje Amerikoje. Sutikti pašnekovai (draugai, giminės, pažįstami ir kt. žmonės) su neslepiama nuostaba klausdavo, kas mane privertė vykti į ledo ir sniego karalystę, knibždančią baltųjų meškų ir kone pingvinų. Taip žmonės įsivaizduoja Aliaską.
Kelionė per du žemynus
Į JAV išsirengiau viliojama noro pamatyti ir pažinti pasaulio. Į kelionę išvykau viena visai vasarai. Birželio 10 d. išskridau į Prahą, iš ten į Niujorką, po kelių dienų - į Los Angeles ir netrukus - į Aliaskos sostinę Anchorage. Vėliau persėdau į mikroautobusą ir pasiekiau savo vasaros darbo vietą - Denali nacionalinį parką. Kelionė buvo sėkminga.
Turistų ir žvėrių karalystėje
Aliaska – turistų kraštas. Čia atvyksta daugybė mėgstančių keliauti žmonių iš viso pasaulio. Denali nacionalinis parkas – populiariausias ir didžiausias parkas Aliaskoje. Ten galima vaikštinėti, kopti į kalnus, važinėti autobusu. Autobusas nuveža ir palieka žmones jų išsirinktoje vietoje. Jokios civilizacijos. Gali praleisti dieną, dvi ir t.t. Įmanoma pamatyti visko: rudųjų meškų, elnių, vilkų, lapių, baltųjų avinų, briedžių, voverių ir t.t.
Pamatyti mešką ar kokį kitą stambų laukinį gyvūną buvo visų darbuotojų ir svečių svajonė, tad pačių padarytomis nuotraukomis visi labai didžiavomės. Aliaskoje sutikti žvėrį yra nemaža tikimybė – apie jų grėsmę ir buvimo vietas praneša daugybė įspėjamųjų skelbimų ir ženklų. Man patiko lapės ir voveraitės, kurios, nieko nebodamos, suko ratus aplink darbuotojų gyvenvietę, ir, žinoma, padarė įspūdį vidury kelio stovintis briedis. Vasarą pievose besiganančius briedžius mačiau dažniau nei arklius ar juo labiau karves. Tiesą sakant, pastarųjų iš viso neregėjau.
Dar neesu mačiusi gražesnio krašto kaip Aliaska. Magiška vieta. Stebuklinga šalis!!!
Mane vis dar kankina nostalgija, ilgesys ir laukimas, kada vėl galėsiu atsidurti Aliaskoje. Šiame atokiame, egzotiškame ir, atrodytų, atšiauriame krašte praleidau nuostabiausius, kupinus įspūdžių ir naujos patirties beveik keturis savo gyvenimo mėnesius…
Darbas ir laisvalaikis
Dirbau Mt. Mckinley Canyon ir Chalet viešbučiuose ir Lynx Pizza picerijoje. Mt. Mckinley Chalet įsikūrusi Denali nacionaliniame parke maždaug pusiaukelėje tarp Anchorage'o ir Fairbanks'us. Nors darbo sutarties priede buvo aprašyta, kokia tai vieta, tačiau, ką išvydau, mane nustebino, bet tikrai nenuvylė. Lodge – tai vidury miško pastatytas pagrindinis pastatas, kuriame įsikūrusi registratūra, trys restoranai, du barai, suvenyrų parduotuvė, kavos baras bei didelis poilsio kambarys, SPA pastatas, apie trys dešimtys pastatų su svečių kambariais ir darbuotojų bendrabučiai. Tai lyg mažas miestelis, kuriame visi pažįsta vienas kitą. Vienas niekada nebūni, tad ir tavo liūdesys ar džiaugsmas nelieka nepastebėtas.
Iš pradžių beveik 2 mėnesius dirbau viešbučiuose tik po aštuonias valandas per dieną, tad turėjau daugybę laisvo laiko. Kupina noro kuo geriau pažinti kraštą ir išbandyti naujus dalykus laiko veltui nešvaisčiau: ėjau į žygius, dalyvavau daugybėje pačių darbuotojų ar darbdavių rengtų vakarėlių, plėčiau akiratį ekskursijose, važiavau traukiniu per visą Denali parką ir net vaikščiojau po parduotuves. Man pavyko malūnsparniu apskristi Mount McKinley -aukščiausią Aliaskos kalną. Aplink tą kalną mačiau vien žemesnius baltus baltus kalnus...
Negana linksmybių nedarbo metu, darbdaviai ir vietos tradicijos paįvairindavo mūsų ir šiaip nenuobodžią kasdienybę ir papildomais įspūdingais renginiais: vasaros sezono atidarymu, Nepriklausomybės dienos paradu, Kalėdomis...
Laikini darbuotojai turi tradicijų
Pvz., Nepriklausomybės dienos proga buvo surengtas paradas, kuriame dalyvavo ir mūsų firmos darbuotojai. Kasmet atvykstantys padirbėti amerikiečiai yra net susikūrę savo tradicijas: kasmetiniai teminiai vakarėliai yra tiesiog neatsiejama Mt. McKinley Princess Lodge gyvenimo dalis. Dirbdamas šioje korporacijoje laisvalaikiu gali naudotis apgyvendinimo, maitinimosi lengvatomis, nuolaidomis įvairioms ekskursijoms. Amerikiečiams, girdėjau, taikomos nuolaidos net ir lėktuvų bilietams.
Dėmesingi darbdaviai
Sezono pabaigoje daug studentų išvyko tęsti mokslų, tad atsirado ir laisvų darbo vietų. Antrą darbą gavau ir aš. Dirbau rytais viešbučiuose, o po pietų traukdavau į savo piceriją. Nors plušėjau daugybę valandų, tačiau darbas man teikė malonumą, tad net po ilgos dienos darbo rasdavau jėgų linksmintis.
Darbdaviais – Princess Alaska – kompanija likau labai patenkinta. Priešingai nei Lietuvoje, Amerikoje darbdavio ir darbuotojo santykiai yra pakankamai laisvi. Viršininkai šilti, draugiški žmonės, visada su tavimi pasilabina, pasidomi, kaip sekasi darbe, niekada nekelia balso, o atsiradus neaiškumų visada pagelbsti, kartu ieško išeities.
Amerikos gestų kalba
Amerikos gestų kalba yra pripažinta antrąja kurčiųjų gimtąja kalba. Kai kuriose vidurinėse girdinčiųjų mokyklose net privaloma išmokti gestų kalbos. Taip pat kai kurie policijos pareigūnai laisvai susikalba su kurčiaisiais, tačiau ne dėl to, kad tėvai kurti. To reikalauja Amerikos įstatymai, ginantys neįgaliųjų teises.
Šiaurės pašvaistė
Vasarą, kai atvažiavau, mane labai stebino, jog apie vidurnaktį ten vis dar šviesu kaip Lietuvoje apie 20 valandą vakaro vasaros laiku. Vėliau po truputį tamsėja ir staiga ateina naktis. Nuo liepos pabaigos kiekvieną naktį po darbo picerijoje stebėjau šį keistą gamtos reiškinį, kurį, kaip vėliau sužinojau, žmonės vadina šiaurės pašvaiste. Buvo labai gražu ir įspūdinga matyti, kaip ji “juda”.
Buvo daug “pirmąkart”
Man tai buvo tikras pirmųjų kartų lietus: pirmąkart skridau lėktuvu, keliavau vienui viena, pamačiau gausybę laukinių gyvūnų ne zoologijos sode, regėjau šiaurės pašvaistę ir mėnulio užtemimą, ėjau į žygius, susipažinau su girdinčiais studentais iš Korėjos, Japonijos, Bulgarijos, Dominikos, Rusijos, Amerikos ir kt. ir švenčiau Kalėdas vasarą...
Sustojimas – Niujorke, o po to - namo
Nors ir labai nesinorėjo palikti Aliaskos, vis dėlto pareigos šaukė į Lietuvą. Iš Denali Parko išvykau, kaip ir atvažiavau – mikroautobusu. Tik atgal traukiau su ten sutikta lietuvaite. Keliavom iki Anchorage. Iš Aliaskos nuskridom į Niujorką ir ten praleidome kelias dienas. Norėjom pajausti amerikietišką miesto dvasią. Visą naktį vaikščiojome po Niujorko senamiestį, važinėjomės požeminiu metro. Naktinis Niujorkas – spalvotas, pilnas reklamų, nemiegantis miestas. Dieną iš arti pamačiau Laisvės statulą ir plaukiau keltu - didžiuliu ir labai tvarkingu – į Niujorko stotį. Jaučiausi visai kaip rūmuose! Po kelių dienų iš Niujorko išskridau į Prahą, iš ten - namo. O čia – vėl kasdieniai rūpesčiai, mokslai ir kt.
Džiaugsmas, kurį jutau Aliaskoje, kartais priversdavo mane kone verkti iš laimės. Prisimenu, kad širdyje būdavo taip gera, kad mintyse svarsčiau, kaip aš nusipelniau šios laimės... Kada nors būtinai vėl aplankysiu savo pamiltą kraštą.Ten viskas buvo kitaip, nei čia, Lietuvoje. Jaučiausi be galo laiminga. Turbūt ir dabar esu, nes pamačiau savo akimis kitokį pasaulį, kurį pamiršti neįmanoma.
Jovita GRONSKYTĖ
 |
 |
Jovitos Gronskytės vasaros darbo vieta - Denali nacionalinis parkas .
|
Kupina noro kuo geriau pažinti kraštą ir išbandyti naujus dalykus Jovita laiko veltui nešvaistė: ėjo į žygius, dalyvavo daugybėje pačių darbuotojų ar darbdavių rengtų vakarėlių, plėtė akiratį ekskursijose... |
 |
|
| Jovitai pavyko malūnsparniu apskristi Mount McKinley - aukščiausią Aliaskos kalną, grožėtis aplink jį nusidriekusiais baltais baltais kalnais... |
|
|
