|
ŠVENTĖ: Tarptautinę kurčiųjų dieną spalio 1 d. minės Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių kurtieji. Tiesa, kauniečiams tai jau bus antra tai pačiai šventei paminėti diena. Pirmąkart kauniečiai kviečiami rugsėjo 25 d. į Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje aukojamas šv. Mišias, o po to tą pačią dieną į Kauno valstybinį lėlių teatrą, į Pantomimos teatro bei KRC pantomimos būrelio kartu sukurtą spektaklį „Tyla nieko baisaus?!“ Originaliai šiemet paminėti savo šventę nutarė ir Klaipėdos kurtieji. Rugsėjo 30 d. jie vyksta į Latviją, //Tervėte parką, kartu pasiimdami ir savo pirminių rajoninių organizacijų atstovų, iš viso 50 asmenų. Visi kurčiųjų reabilitacijos centrai vieningai tvirtino, kad renginių maratonas minėtomis šventėmis nesibaigs. Spalį ir net lapkričio pradžioje Tarptautinė kurčiųjų diena ir jai skirti išvažiuojamieji meno saviveiklos renginiai turėtų pasiekti daugelį rajoninių kurčiųjų organizacijų. Išvykų datos šiuo metu dar tikslinamos.
TEATRŲ FORUMAS: Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro liaudies teatras „Mimika“ pakviestas dalyvauti tarptautiniame mėgėjų teatro forume „Aidas 2011“. Forume mūsų teatras parodys spektaklį „Apie tai“ (scenarijaus autoriai ir režisieriai J. Mažeikienė ir M. Svirskys). Teatrų forumas vyks rugsėjo 22-24 d. Jonavos kultūros centre. Forumo organizatorius – Jonavos rajono savivaldybės teatras.
VERTĖJAI: Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija laimėjo Švietimo mainų paramos fondo remiamą Leonardo da Vinci mobilumo projektą ir kartu su partneriais – Lietuvos kurčiųjų draugija, Švedijos gestų kalbos vertėjų asociacija bei 5 Lietuvos gestų kalbos vertėjų centrais 2011 m. rugsėjį – gruodį jį įgyvendins. Pagrindinė projekto veikla – stažuotė: pažintis su Švedijos gestų kalbos vertėjų darbu bei tarptautiniais gestais. Projekto lėšomis taip pat numatoma vykstantiems 13 asmenų (tarp jų ir 1 lydintis asmuo) prieš kelionę surengti trumpus anglų k. pagrindų kursus, supažindinti su Švedijos kultūra. Projekto vertė – kiek daugiau nei 24 tūkst. eurų.
SUSITARIMAS: Pasaulio kurčiųjų asociacija (prezidentas Markus Jokinenas) ir Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacija (prezidentė Liza Skot Gibson) pasirašė susitarimą, kuriuo deklaruoja tarpusavio palaikymą, glaudų bendradarbiavimą ir skaidrumą siekdami geriau tenkinti kurčių asmenų, vartojančių gestų kalbą, poreikius bei stiprinti gestų kalbos vertėjų profesines kompetencijas. Susitarimu taip pat numatoma skatinti gestų kalbos vertėjų asociacijų steigimą šalyse, kuriose jų nėra, bei plėtoti organizacijų bendradarbiavimą visais – vietiniu, nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu - lygiais. Daugiau dėmesio skirti gestų kalbos vertėjų rengimui, kad jie būtų kompetentingi ir atitiktų nacionalinius švietimo sistemų standartus. Pasaulio kurčiųjų federacija pagal susitarimą nuo šiol svarbiausiu uždaviniu laiko parengti veiksmų planą, pagal kurį kryptingai bus vystomos kiekvienos šalies gestų kalbos, ypač daug dėmesio skiriant politikos, švietimo ir kultūros sričių gestams, taip pat bus aktyviau skleidžiami ir platinami gestų kalbos žodynai bei metodinė medžiaga.
TV: Lietuvos kurčiųjų draugija LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkui Arūnui Valinskui rugpjūčio pradžioje išsiuntė raštą, kuriame konstatavo, kad LKD tarpusavio derybos su komerciniais televizijos kanalais dėl dalies transliuojamų programų titravimo ar vertimo į lietuvių gestų kalbą baigėsi nesėkme. Draugija mano, kad čia didžiausią įtaką turėjo Visuomenės informacijos įstatymo 34 str. pakeitimas. Anksčiau nuostata skelbė, jog platinama informacija turi būti prieinama neįgaliesiems, o dabar deklaruojama, kad neįgaliesiems ji turi būti pritaikoma pagal galimybes. „Taip įstatymo leidėjų valia komercinės televizijos gavo galimybę dar atsainiau žiūrėti į savo įsipareigojimus“, - teigiama rašte. Susirūpinusi dėl tokios padėties Draugija paprašė Seimo Komiteto pagalbos, remdamasi Neįgaliųjų teisių konvencijos 21 straipsnio nuostata, kuri skelbia, kad visuomenės informavimo priemonės turi būti prieinamos neįgaliesiems. „Dokumentą ratifikavus Seimui ir pasirašius šalies Prezidentei, jis įgijo viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu ir jo nuostatas tapo privalu įgyvendinti. Todėl prašome rasti būdų paveikti privačius transliuotojus ir padėti pasiekti, kad dalis komercinių kanalų programų būtų titruojamos arba verčiamos į lietuvių gestų kalbą“, - rašoma rašte.
Rugpjūčio pabaigoje LR Seimo Komiteto pirmininkas A. Valinskas atsiųstame rašte informavo, kad „...Komitetas, susirūpinęs dėl susiklosčiusios padėties, paprašė Kultūros ministerijos bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išnagrinėti Jūsų rašte minimą problemą ir siūlyti Komitetui jos sprendimo būdus“. Atsakyme taip pat žadama, kad apie priimtus sprendimus Draugija bus informuota artimiausiu laiku.
AUTOMOBILIAI: nors kurtieji vairuotojai dėl automobilių statymo mokamose stovėjimo aikštelėse ir gatvėse nemokamai nesulaukė nei kitų negalių atstovų, nei valstybės institucijų palaikymo, LKD prezidentė Roma Klečkovskaja nepasidavė ir dar kartą kreipėsi į Vilniaus ir Kauno savivaldybes, prašydama kurčiųjų nediskriminuoti kitų neįgaliųjų atžvilgiu. Laikinosios sostinės valdžia rugpjūčio pradžioje atsiųstame rašte žada, kad kai bus rengiama nauja Kauno miesto vietoms automobiliams statyti nuostatų redakcija, administracija teiks Kauno miesto tarybai svarstyti asmenų su klausos negalia prašymą. O štai rugpjūtį vykusiame susitikime su Vilniaus vicemeru Romu Adomavičiumi pavyko rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Vilniaus KRC iki rugsėjo 20 d. turėtų savivaldybei pateikti kurčiųjų vairuotojų bei jų automobilių duomenis, ir tuomet savivaldybė žada kurtiesiems užtikrinti nemokamą automobilių laikymą mokamose sostinės aikštelėse, neužimant judėjimo negalią turinčių neįgaliųjų vietų. Negana to, vicemeras pasiūlė kartu kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir jai tarpininkaujant užtikrinti visų miestų ir rajonų kurčiųjų teisę į nemokamą automobilių statymą. Tikėdamasi ateityje visos Lietuvos kurtiesiems palankaus sprendimo, LKD prezidentė R. Klečkovskaja nurodė visiems kurčiųjų reabilitacijos centrams surinkti ir Lietuvos kurčiųjų draugijai atsiųsti automobilius vairuojančių kurčiųjų sąrašus ir jų automobilių duomenis.
Kol vyksta derybos, redakcija atkreipia kurčiųjų dėmesį, kad nuo rugsėjo 1 d., kol savivaldybės ar SADM nepriėmė atskiro nutarimo dėl kurčiųjų automobilių laikymo sąlygų, nemokamai statyti automobilius mokamose aikštelėse turi teisę tik judėjimo sutrikimą turintys neįgalieji, pateikę Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę. Ši tvarka galios tol, kol nebus priimtas kitas sprendimas.
KURSAI: Surdologijos centras registruoja klausytojus į nemokamus lietuvių gestų kalbos kursus, vyksiančius penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Gestų kalbos kursai rengiami pradedantiesiems ir pažengusiesiems miesto žmonėms, socialiniams darbuotojams, taip pat viešųjų ryšių specialistams: policininkams, ugniagesiams bei medicinos darbuotojams. Norintieji gali registruotis elektroniniu adresu www.surdo.lt (kilus neaiškumų informacijos teirautis Astos Zinkevičiūtės tel. 8 609 72 757, el. paštas surdo.kursai@gmail.com). Užsiregistravę klausytojai bus asmeniškai informuoti apie pirmo užsiėmimo laiką ir vietą.
TELEFONAI: toliau vyksta derybos su mobiliojo ryšio bendrovėmis dėl vaizdo skambučių. Neseniai „Tele2“ atstovai demonstravo Vilniaus kurčiųjų atstovams galimybes bendrauti nuotoliniu būdu, kai vienas asmuo skambina telefonu, o jo pašnekovas atsako prisijungęs prie skaipo. Tokiu atveju mažu formatu telefono ekrane rodomas skambintojas ir dideliu formatu - jo pašnekovas. Kurtieji pastebėjo tik vieną trūkumą: gestus reikia rodyti kiek aukščiau nei įprasta, nes matyti tik pašnekovų veidai ir viršutinė krūtinės dalis.
Kitas trūkumas: labai didelė telefonų su ekranu priekyje (tik tokie tinka kurtiesiems bendrauti) kaina – apie 2000 Lt. Dėl to Draugija kreipėsi į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą, prašydama rasti galimybių kompensuoti didesnę dalį telefonų, iš kurių įmanomi vaizdo skambučiai, kainos. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras šį prašymą peradresavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Dabar nekantriai laukiama sprendimo.
Nepigiai atsieitų ir vaizdo pokalbiai. Dėl to dabar ieškoma tokių skambinimo planų, kurie būtų kurtiesiems ne per brangūs.
|
