Naujienos

Šiauliuose liepos 3 dieną nušurmuliavo respublikinė kurčiųjų meno saviveiklos šventė „ Pabūkime kartu“. Pasirodė meno kolektyvai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Kėdainių, Raseinių, Marijampolės. Šventės šeimininkai šiauliečiai pirmą kartą šiai tradicinei šventei pasirinko netradicinę aplinką – ne gamtos prieglobstį, o prekybos ir pramogų centro „Tilžė“ erdvę.

Prekybos ir pramogų centro „Tilžė“ lankytojai turėjo progos pamatyti, kokiais talentais yra turtinga kurčiųjų bendruomenė. Į viršų kilo ne tik kurčiųjų žiūrovų rankų „saulutės“, aidėjo ir plojimai. Pirmą kartą išvydę tokią šventę girdintieji neslėpė nustebimo: „Kurtieji, o taip gražiai šoka, dainuoja, vaidina“.

Šventės laukimas

Gerokai prieš šventės pradžią erdvioje „Tilžės“ centro fojė prie fontano jau šurmuliavo gausus šventės dalyvių būrys. Kas dar repetavo, kas grimavosi ir ruošėsi pasirodymui. Kas bendravo su draugais iš kitų miestų ar ieškojo vietos žiūrovams skirtoje aplinkoje.

Čia ir šventės globėja - Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentė Roma Klečkovskaja. Pakalbinta prezidentė įžvelgė, jog neįprasta aplinka šventei suteiks privalumų ir naujų spalvų: „Tai nuostabu – yra galimybė centro lankytojams, praeiviams pasižiūrėti, kas tie kurtieji, koks jų menas. Kurčiųjų bendruomenei ši šventė turi didelę reikšmę. Informacijos vieniems apie kitus trūksta, per metus kartą suvažiavę į vieną vietą gali ir parodyti, ko yra pasiekę, ir į kitus pasižiūrėti, pabendrauti“.

Prezidentės teigimu, šventės tradicija ypač saugoma dėl to, kad kurtiesiems visuomenės šventės vis dar tolimos. Jie į jas neina, nes nėra galimybių jas suprasti, „išgirsti“.
„Mūsų žmonės labai laukia meno šventės - išsibarstę po visą Lietuvą labai nori vienas su kitu bendrauti“,- tvirtino Panevėžio reabilitacijos centro direktorė Alina Juciuvienė.
Iš Panevėžio į šventę atvyko pusšimtis kurčiųjų bendruomenės atstovų. Kitų miestų delegacijos buvo tokios pat gausios. Kauniečiai pirmą kartą bendrą pasirodymą surengė su Kauno apskrities kurčiųjų atstovais iš Kėdainių, Marijampolės, Raseinių.

„Rajonų žmonės yra ne mažiau išradingi ir kūrybingi, norintys aktyviai veikti, - sakė Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Jūratė Pugačiauskienė. - Specialiai šventei rengėme programą, visus metus repetavome, kad pasidžiaugtume pasirodymais, bendravimu ir bendradarbiavimu.“

Petras Levickas, šokėjas iš Kauno, trylika metų šokantis pagyvenusių kurčiųjų žmonių tautinių šokių grupėje „Patrepsėlis“, apgailestavo, jog kolektyvas mažėja, bet teigė: „Mes vis tiek nepasiduodame, dirbame, repetuojame, esame kaip viena šeima, nieko nepaliekame nuošalyje“.

Sūnaus Evaldo pasirodymo su šiauliečių raiškiojo judesio teatru nekantriai laukė Laima Poceliukienė. Ji pati lanko šio teatro repeticijas, bet dėl ligos šį kartą negalėjo repetuoti šventei statomame spektaklyje. Septynmetis Evaldas buvo jauniausias šventės pasirodymų dalyvis.

Ponia Laima teigė, jog klausos negalia netrukdo tapti nei vaidintoju, nei šokėju ar dainininku: „Mes puikiai jaučiame muzikos ritmą, orientuojamės pagal garso vibraciją“.
Šventei prasidėjus tuo galima buvo akivaizdžiai įsitikinti. Ypač tai stebino pirmą kartą kurčiųjų šventę stebėjusius girdinčiuosius žiūrovus. „Nuostabu, kaip gražiai kurtieji bendrauja, šoka, vaidina“, - sakė labai dėmesingai šventę stebėjęs centro „Tilžė‘‘ lankytojas iš Biržų Dalius Skaburskis.

Pirmą kartą kurčiųjų pasirodymą matęs vyras svarstė, jog kurčiuosius būtina kviesti į bendras visuomenes šventes.

Trys valandos kūrybos džiaugsmo

Šventės vedėjas šiaulietis aktorius Vladas Baranauskas pakvietė kolektyvų atstovus sunešti degančias žvakeles į bendrą šventės aukurą. Sveikinimo žodį tarė LKD prezidentė Roma Klečkovskaja, ir šventė prasidėjo.

Pirmieji nuotaikingą vaidinimą parodė panevėžiečiai, suvaidinę sceną „Karališkoji puota” iš judesio spektaklio „Pelenė“. Panevėžio kolektyvui vadovauja choreografė Genovaitė Sipavičienė ir režisierius Evaldas Stokė.

Estafetę iš jų perėmė šiauliečiai. Režisieriaus Virginijaus Dargio vadovaujamas šiauliečių raiškiojo judesio teatro kolektyvas suvaidino pantomimos spektaklį „Vienos dienos gyvenimas“. Išraiškinga kūno kalba artistai pasakojo apie kasdienybės vargus ir džiaugsmus.

Klaipėdiečių programa žiūrovus sužavėjo temperamentingai atliekamomis šokių kompozicijomis ir imituojamomis dainomis. Klaipėda turi liaudies ir ritminių šokių, imituojamos dainos kolektyvus. Klaipėdos šokėjėliams vadovauja Alina Birbalaitė.

Profesionaliu judesio išraiškingumu stebino vilniečiai - “Mimikos“ teatro artistai, sušokę baladę apie Severiutę, ir teatro pantomimos trupė „Mimai“, parodžiusi vaizdelius „Linksmieji žaidimai“.

Šokio-baladės atlikėjai Laura ir Ramūnas, kurių šokį pastatė choreografas Mantas Svirskys, pasirodė ir šalies žiūrovams populiarioje televizijos laidoje „Dvi minutės šlovės“. Vilniečių teatrui vadovauja režisierė J. Mažeikienė.

Įspūdingą ir turtingą programą parodė kauniečiai, šokę ir vaidinę, imitavę dainas. Žiūrovams patiko vaidinimas „Du šlavėjai“, kuriame humoristinius vaidmenis kūrė J. Miliauskienė ir V. Kirvaitis. Smagiai suko šokio ratelius pagyvenusių žmonių kolektyvo nariai. Žavėjo imituojamosios dainos atlikėjai M. Sinkevičius ir K. Vaišnora ir ritminio šokio kolektyvo šokėjos.
Kauniečiai gali pasigirti bene ilgiausia kūrybinės veiklos patirtimi. Ji trunka jau daugiau nei pusę amžiaus. Kauno kurtieji menine kūryba užsiima net penkiuose saviveiklos būreliuose.
Kauniečiams talkino kėdainiškiai ir raseiniškiai, suvaidinę humoro nestokojančius gyvenimiškus vaizdelius. Kartu su kauniečiais pasirodė dainą imitavusi marijampolietė J. Javarauskienė.

Beje, Kėdainių kolektyvo vaidinimas “Antelė“ vienintelis buvo įgarsintas – verčiamas iš gestų kalbos. Vertėjavo pati kėdainiškių kurčiųjų pirminės organizacijos vadovė Veronika Gilienė.

V. Gilienė įsitikinusi, jog į kurčiųjų šventes reikia kviesti ir sveikųjų bendruomenę. Kėdainiuose jau taip daroma ir sulaukta miesto bendruomenės dėmesio ir gerų atsiliepimų. Kita vertus, ji mananti, jog reikia ir kurčiuosius „stumti“ į bendrus visuomenės renginius. Kad jie išlaisvėtų.

Šiltų akimirkų – daug

Tris valandas trukusią šventę vainikavo padėkos ir siurprizai. Šiauliečiai, šventės šeimininkai, padėkas, gėles bei originalias balionų puokštes įteikė šventės globėjai R. Klečkovskajai, svečių delegacijų vadovams. Drąsiausi šventės dalyviai buvo apdovanoti nemokamu pasivažinėjimu kartingais.

Gražių akimirkų netrūko per visą šventę. Jas kūrė ir šventės plakatas, kuriame kurčiųjų bendrystę simbolizavo rankų delnų ratas, ir kiekvienos delegacijos surašyti plakatuose linkėjimai su dalyvių parašais ir ąžuolo vainikai, kuriais buvo papuošti kolektyvų vadovai.

Tokiu vainiku vainikuotas šiaulietis režisierius V. Dargis iš karto pateko į savo kolektyvo glėbį. „Trejus metus dirbu su kurčiaisiais, man tai didžiulė patirtis, - prisipažino režisierius. - Gal aš kažkiek jiems ir duodu, bet jie man duoda dar daugiau. Tai labai jautrūs žmonės, niekada nepamirš tau padėkoti – net už smulkmeną.“

Šventėje pasveikintos kurčiųjų veiklai daug jėgų atiduodančios ir jubiliejus šiemet švenčiančios LKD padalinių vadovės - Klaipėdos kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Nijolė Kaminskienė, Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Genovaitė Adomaitienė, Kauno rajono p/o pirmininkė Malvina Stankauskienė. LKD prezidentė padėkojo ir buvusiam ilgamečiam draugijos darbuotojui Stasiui Linkevičiui. Būtent jam teko organizuoti pirmąsias kurčiųjų meno šventes, kurios pradėtos rengti prieš aštuoniolika metų.

Šventės rengėjų vadovė Genovaitė Adomaitienė, Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė, džiaugėsi, kad šventė praėjo puikiai. Nors ir ne gamtoje surengta.
Šiauliečių kurčiųjų bendruomenė buria 170 narių. Prie šventės rengimo prisidėjo ne vienas – tarp jų centro skiautinių būrelio narės, rengusios atminimo dovanėles šventės dalyviams.
„Daug turėjau gerų padėjėjų, suradome ir rėmėjų, visiems esu labai dėkinga, - sakė G. Adomaitienė. - Mes per ilgai tylėjome ir nėjome į visuomenę, o reikia eiti. Visuomenė vis dar mažai žino, kokie talentingi ir šaunūs yra kurtieji žmonės. Visiems linkiu dalytis gerumu. Daugiau šypsenų.“

Šventės rengėjo estafetę LDK prezidentė R. Klečkovskaja perdavė Panevėžiui. Čia ji vyks kitų metų vasarą.
Šventę Šiauliuose rėmė prekybos ir laisvalaikio centras „Tilžė“, muzikinis klubas-smuklė „Juonė pastogė“, FUN2GO, armėnų restoranas „Ararat“, bendrovės „ Alnera“ ir „DEidėja“.

Ieva RAČKAUSKAITĖ

Gerokai prieš šventės pradžią erdvioje „Tilžės“ centro fojė prie fontano jau šurmuliavo gausus šventės dalyvių būrys. .Jaukiai įsitaisę visi bendravo su draugais iš kitų miestų.

Šventėje padėkos žodžių sulaukė renginio „ Pabūkime kartu“ organizatoriai Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Genutė Adomaitienė, ilgametis draugijos darbuotojas Stasys Linkevičius, kuriam teko organizuoti pirmąsias kurčiųjų meno šventes.

Kauno regiono saviveiklininkai.

Klaipėdos saviveiklininkai.

Panevėžiečių pasirodymas.

Šiauliečių pasirodymas ir jų vadovas Virginijus Dargis.

Vilniaus saviveiklininkai.

Šiltų akimirkų netrūko.