|
Baigiantis 2011 metams korespondentė Agnė Karvelytė kalbina Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentę Romą Klečkovskają.
Kokie Jums ir LKD buvo 2011 metai? Šiemet buvo sunkūs diskusijų ir susitikimų su politikais metais. Daug nuveikta, išjudinta daugelis klausimų, politikai pagaliau pradėjo mus girdėti. Šiemet buvo daug pasikeitimų ir reformų, turėjome nuolat stengtis nepavėluoti į nuvažiuojantį reformų traukinį, kad būtume išgirsti.
Kokie svarbiausi pasikeitimai kurčiųjų bendruomenės laukia kitąmet? Kurčiųjų organizacijų finansavimas per savivaldybes. Mus tai baugina, ši reforma mums nėra palanki, nes yra daug organizacijų, kur žmonės nepajėgs patys rašyti bei administruoti projektų, bendradarbiauti su savivaldybėmis. Taigi gali būti, kad ne visos organizacijos pritrauks lėšų. Ir LKD nelabai kuo galės padėti. Kiekvienas turės pakovoti už save. Daug diskutavome, įrodinėjome politikams, tačiau jie remdamiesi Valstybės kontrolės išvadomis teigė, kad pinigai turi būti arčiau žmogaus – ateiti iš savivaldybių. Einama prie tokios tvarkos, kokia yra Europoje.
Ką šiemet pavyko pasiekti informacijos prieinamumo kurtiesiems klausimu? Dėl informacijos prieinamumo daug kartų diskutavome su Lietuvos televizijos (LTV) atstovais, politikais. Mums vis kartodavo, kad pinigų nėra. Dabar mes su tuo nesitaikstome, einame ir reikalaujame. Juk ir Neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo, numatyta informacijos prieinamumas kurtiesiems. Matau, kad politikai į ją žiūri labai skeptiškai. Jei mes, neįgaliųjų organizacijos, nekovotume, abejoju, ar Lietuvoje kas nors pajudėtų. Kiekvienam Seimo nariui išsiuntėme prašymus, kad tvirtindami biudžetą numatytų lėšų LTV laidoms titruotii. Galime pasidžiaugti, kad mums pažadėjo, kad tai bus padaryta. Jei atsitiks taip, kad politikai pažadą sulaužys, tikrai imsimės drastiškų veiksmų. Mums labai skaudu, jog šiemet nepavyko pasiekti, kad titruoti Seimo posėdžiai būtų tiesiogiai transliuojami internetu, tikimės, kaip pažadėjo Seimo kancleris, tai bus įgyvendinta kitais metais.
Kokios naujienos techninių priemonių kompensavimo srityje? Šiemet daug bendravome su Sveikatos apsaugos ministerija dėl klausos aparatų ir kochlearinių implantų kompensavimo tvarkos. Mums pažadėjo, kad klausos aparatų kompensavimas bus koreguojamas. Dabar dedame daug pastangų, kad kurtieji turėtų modernius mobiliuosius telefonus, per kuriuos galėtų naudotis gestų kalbos vertėjų paslaugomis. Tam tikros firmos mums jau siūlo telefonus, dabar siekiame susitarti dėl to, kad Techninės pagalbos neįgaliesiems centras kompensuotų dalį jų kainos. Tikimės susitarti ir su mobiliojo ryšio paslaugų teikėjais, kad jie dar papildomai kompensuotų dalį kainos.
Kaip sprendžiamos švietimo problemos? LKD šiemet ėmėsi iniciatyvos, kad visos kurčiųjų mokymo ir ugdymo įstaigos surašytų problemas į vieną raštą, jį pateikėme Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). Praėjo jau pusmetis, o ŠMM dar nesiteikė pasikviesti kurčiųjų atstovų į susitikimą. Iškeltas ir klausimas apie tai, kad dėl per mažo studentų krepšelio nepakanka lėšų vertėjams samdyti. Šiemet daug bendravome su Vilniaus kolegija. Mūsų tikslas – kad gestų kalbos mokytų patys kurtieji. Žengtas pirmas žingsnis link to, jog kurtieji galėtų įgyti gestų kalbos mokytojo specialybę. Tačiau tai dar tik pradžia, reikia dar labai daug padaryti.
Kokios dar problemos nedavė ramybės 2011 metais? Pagalbos numerio 211 prieinamumo kurtiesiems reikalus šiek tiek išjudinome, bet konkrečiai iki galo tai dar nesutvarkyta, nors diskusijų su politikais būta daug. Mus buvo labai išgąsdinęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos siūlymas kurtiesiems darbingumo lygį pakelti iki 50 proc. Kartu su PAGAVA operatyviai organizavome susitikimą su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba bei gydytojais. Mums pavyko įrodyti, kad kurtumas yra sunki negalia, ir kurčiųjų darbingumo lygis nebuvo pakeistas. Dar laukiame tikslios informacijos šiuo klausimu.
Akivaizdu, kad neišspręstų problemų begalė. O kas šiemet džiugino? Džiugu, kad su Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės pagalba Seime organizavome Tarptautinės kurčiųjų dienos diskusiją. Ministerijų atstovams išdėstėme aibę problemų, išklausėme jų atsakymus. O kas toliau? Akivaizdu, kad kovodami dėl savo teisių ir toliau turime nenuleisti rankų. Prezidentūroje vykusioje konferencijoje „Kaip efektyviai įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją?“ buvo džiugu, kai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys pagyrė LKD už aktyvią veiklą. Anot pirmininko, mes vieninteliai aktyviai siekiame spręsti savo problemas, tai buvo akivaizdu Tarptautinę kurčiųjų dieną Seime surengtoje apskritojo stalo diskusijoje. Mums buvo džiugu tai girdėti, nes akivaizdu, jog mus pradeda pastebėti ir jau žino mūsų rūpesčius. Džiugu, kad mus išgirdo ir Europarlamento nariai. Palaikėme ryšius su europarlamentare Vilija Blinkevičiūte. Ji Europos Parlamente iškėlė klausimą dėl informacijos prieinamumo kurtiesiems privačiuose televizijos kanaluose. Pažadėta per 10 metų reglamentuoti, kad Europos Sąjungos šalyse ir privatūs televizijos kanalai turėtų titruoti dalį programų. Kurčiųjų įdarbinimo projektas „Darbo link“ duoda labai gerų rezultatų. Gaila, kad kitų metų pirmą pusmetį jis baigiasi. Buvome susitikę su Darbo biržos atstovais, prašėme, kad mūsų įdarbinimo tarpininkai liktų dirbti mūsų organizacijose, bet būtų išlaikomi Darbo biržos. Mums pažadėta, kad tai bus įgyvendinta.
Kokie Jūsų ir LKD planai ateinantiems metams? Mūsų tikslas – nenuleisti rankų ir tęsti pradėtus darbus. Kitais metais sieksime, kad šiemet iškelti klausimai būtų išspręsti iki galo. Sieksime informacijos prieinamumo, atkreipti ŠMM dėmesį į egzistuojančias problemas. Ieškome, kur įsikurti, kad Vilniuje Šv. Kazimiero g. 3 dirbantys darbuotojai galėtų persikelti į kitas patalpas, turėtų geresnes darbo sąlygas ir komunaliniai mokesčiai būtų mažesni. Kitais metais sieksime, kad kurčiųjų organizacijose būtų įsteigti socialinių darbuotojų etatai. Jaučiame nuoskaudą dėl to, jog kurtiesiems uždrausta nemokamai statyti automobilius. Pastaruoju metu jau pasigirsta kalbų, kad dėl naujos automobilių statymo tvarkos sulaukiama daug skundų, taigi tikimės, jog bus sugrąžintas automobilių statymas nemokamai neužimant neįgaliųjų vietų. Šiemet parengėme DVD, kuris supažindina su kurčiųjų pasauliu ir gestų kalba. Tikimės kitąmet jų pagaminti daugiau ir su PAGAVOS pagalba dalyti kurčių vaikų tėveliams. Taip pat planuojame parengti DVD apie kurčiuosius, skirtą girdinčiųjų mokykloms.
Ko palinkėtumėte kurčiųjų bendruomenei kitais metais? Laukia kaip niekad daug reformų, bet turime su tuo susitaikyti ir likti tvirti, išdidūs ir kantrūs. Linkiu visoms organizacijoms išgyventi ir būti stiprioms permainų kelyje. Vieni kitiems daugiau šypsokitės, rūpinkitės savo sveikata, nors ir kokia būtų socialinė, ekonominė politika. Linkiu organizacijoms daugiau savarankiškumo ir ūkiškumo, nes atėjo toks metas, kai kiekviena organizacija turi pati savimi pasirūpinti. Tegu nenutrūksta glaudus bendradarbiavimas su Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija, PAGAVA, Kurčiųjų sporto komitetu, reabilitacijos centrais. Tik būdami vieningi mes tapsime jėga kovodami už savo teises.
|