|
(Informacija paskelbta 2011 m. spalio 9 d.)
Libijoje veikia partizaninė kurčiųjų kovotojų grupuotė, kovojanti prieš Muamaro al Gadafio (Muammar al-Gaddafi) karius. Šiam būriui, kurį sudaro 86 kurtieji kareiviai, vadovauja Chalidas Mustafa Sati. Sati visiškai negirdi, bet jaučia sprogimo vibraciją, jei bombos sprogsta šalia, tačiau negirdi praskrendančių kulkų švilpimo ir garsių sprogimų. Sati gerai mato, kas vyksta aplinkui, ir gerai prisitaiko įtemptoje karo situacijoje.
Sati tapo didvyriu tarp daugelio iš Misratos (Libija) kilusių kareivių, jį gyrė už drąsą ir sumanumą mūšio lauke. Informacinės agentūros GlobalPost korespondentui Sati pasakojo, kad pirmosiomis karo dienomis nebuvo tiek daug karių. „Aš norėjau įrodyti visiems, kad galiu būti tarp girdinčiųjų karių, kurių negirdžiu. Aš negaliu kalbėti, bet galiu kovoti. Ir jeigu aš galiu daryti tą patį, ką ir jie, nėra priežasčių neleisti man dalyvauti kare. Jau per vėlu!“, – sako Sati.
Iš 86 būrio narių tik 7 yra girdintieji, visi kiti – kurtieji. Girdintieji būrio nariai puikiai moka libiečių gestų kalbą, karinių operacijų metu ji padeda susišnekėti su kitų sukilėlių būrių nariais. Daugelis iš būryje esančių kurčiųjų gimė kurti, kai kurie iš jų apkurto jau vyresniame amžiuje. Visi jie savanoriai, kaip ir Sati bei jo aštuoniolikmetis draugas Abubakaras Mustafa Avenė, niekas jų neverčia eiti kovoti. Jie dalyvauja mūšiuose kartu su kitais sukilėlių būriais. Avenė sako, kad „kovoti nėra sunku, bet pavojinga. Raketos nuolat krenta aplink mus. Tačiau jeigu mirsiu, papulsiu į rojų, todėl, kad elgiuosi teisingai“. Sukilėliai, kurie kovojo kartu su Avenė, pasakojo apie jo drąsą ir pasiaukojimą.
Neturėdami galimybės girdėti kurtieji turi daug labiau išvystytus kitus pojūčius. Kaip paaiškino Sati, žmonės pernelyg pasikliauja klausa ir todėl tampa mažiau pastabūs. Jis papasakojo vieną atvejį – tik prasidėjus neramumams jis ir dar dešimt sukilėlių kovėsi Tripolio gatvėse. Kai jie visi nusileido į parduotuvės rūsį, Sati pro lango kampą įžvelgė kažką nestipriai judant. Sati gestu parodė atsitraukti su juo buvusiems kovotojams, tada nusitaikė ir iššovė. Taip jis nukovė Gadafio kareivius šiems dar nespėjus įmesti granatos į parduotuvės patalpas, kuriose buvo Sati kartu su kitais sukilėliais. Taigi Sati puiki rega išgelbėjo gyvybę ne tik jam, bet ir ko kovos draugams.
Kovodami prieš Gadafio režimą kurtieji sugebėjo įrodyti savo reikalingumą valstybei ir visuomenei. Prie senosios valdžios kurtieji turėjo šiokias tokias galimybes įgyti išsilavinimą ir gauti darbo, tačiau gestų kalbos vertėjų labai trūko. Kurtieji buvo atstumti visuomenės, o valstybės parama jiems buvo labai maža. Libiečių gestų kalba buvo menkai išvystyta, todėl buvo sudėtinga bendrauti su kurčiaisiai iš kitų šalių. Nuo 1992 metų Libijos kurčiųjų bendruomenė kelis kartus bandė patekti į susitikimus su Gadafio režimo valdininkais, tačiau jiems taip ir nepavyko to padaryti, kadangi numatytus susitikimus vis atidėdavo.
Revoliucijos pradžioje, kai Misratos mieste gyvenę kurtieji buvo priversti palikti savo namus, jie buvo apimti panikos ir baimės. Tačiau juos suvienijo noras kovoti prieš Gadafio režimą ir kad galėtų padėti kitiems sukilėliams jie sudarė kurčiųjų būrį. Dabar šis būrys turi savo būstinę Misratoje, anksčiau šiose patalpose dirbo slaptoji Gadafio policija. Gadafio policija buvo privertusi kai kuriuos kurčiuosius šnipinėti kitus kurčiuosius, kad šie gestų kalba nekalbėtų prieš vyriausybę. Būstinė išdažyta raudona, juoda ir žaliomis spalvomis, tai naujosios vyriausybės spalvos, sienos išrašytos laisvės ir Libijos vieningumo šūkiais. Ant sienų kabo penkiasdešimt dvejų metų Atjos Asido, drąsaus kurčiojo kovotojo, žuvusio per susirėmimus Tripolio gatvėse, fotografijos. Asido vaikai tapo kurčiųjų sukilėlių būrio nariais. „Mano tėvas buvo geras žmogus“, – sako Asido sūnus Mohamedas, dirbantis vieno iš kontrolės punktų, esančio sukilėlių teritorijoje, naktinėje pamainoje. – Aš didžiuojuosi, kad tėvas žuvo kovodamas už Libijos laisvę!“
Iš rusų kalbos išvertė Ieva VANAGAITĖ
http://deafregion.ru/index.php/obschestvo/novosti-obschestva/329-gluhie-boeviki-v-livii
|